Viešumoje akcentuojama, kad visos reformos esą tik tolina nuo gyventojų medicinos paslaugas. Tačiau yra dalykų, priklausančių ir nuo reformą vykdančios žemiausios bei arčiausiai žmogaus esančios grandies – savivaldybių ir jų įstaigų vadovų požiūrio.
Susirgimų daugėja, „greitoji“ vos spėja suktis
Pastaruoju metu medikai turi ypač daug darbo. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMP) ekipažai zuja po visą rajoną, lekia į Panevėžio ligoninę. Ir gyvenimo būdas, ir magnetinės audros atsiliepia žmonių sveikatai – daugybei trinka kraujo apytaka, širdies darbas. Ne visais atvejais žmonėms reikia stacionaraus gydymo ligoninėje. Šeimos gydytojo skirtas ambulatorinis gydymas gali vykti ir namuose. Tačiau čia ir išlenda bėdos, susijusios su kaimo gyventojams būtinomis procedūromis.
Uždarius kaimo medicinos punktus ar sustabdžius jų veiklą, nerandant, kas pakeistų į pensiją išėjusias slaugytojas (poliklinikos vadovų versija), žmonės priversti ieškoti medikų, kurie statytų lašines, leistų vaistus ir kt.
Rajone likusios keturios ambulatorijos – Vabalninke, Pabiržėje, Papilyje ir Nemunėlio Radviliškyje. Kai kurie žmonės skundžiasi, kad patys negali nuvykti į Biržų miestą ar artimiausias ambulatorijas. Poliklinikos medikai važinėti į namus, jeigu ligonis nėra slaugomas, neprivalo. Kaip tartis su gydytoju ar slaugytoju, mąstyti turi pats ligonis. Tas tarimasis, kaip žinia, priklauso ir nuo medikų, ir nuo pagalbos ieškančio žmogaus komunikacijos. Ne visiems ir ne visada pavyksta susitarti. Nekalbant jau apie galimybę gauti nemokamą paslaugą.
„Nei gydytojui, nei slaugytojai nieko negaila, tačiau turėtų būti aišku, kokia paslaugos kaina, kad netektų žemintis nei pačiam, nei į nepatogią padėtį statyti mediką“, – sako kaime gyvenantis ir dar, kaip pats sako, krutantis vyras. Jis kalba nemokantis siūlyti užmokesčio atvažiuojančiai slaugytojai, o reikalauti pagalbos, kurią jam teikti neprivaloma, neturintis teisės.
Į namus važiuoja išskirtiniais atvejais
Pasitarime dalyvavęs Biržų savivaldybės poliklinikos direktorius Lukas Kalninis sako, kad medicinos punktų slaugytojoms išėjus į pensiją ir nesurandant pakaitinių darbuotojų jų darbo krūvį tenka perskirstyti kitoms slaugytojoms.
Dalį pacientų sėkmingai perima mobilioji ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komanda: slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas.
Tačiau komanda pagalbą teikia tik slaugomiems ligoniams. Kaip ne vienam žinoma, slaugos poreikio nustatymas – sudėtingas dalykas. Aiškinama, kad dabar turėtų būti lengviau. Bent jau teoriškai.
„Anksčiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatydavo negalią arba specialiuosius poreikius. Nuo šių metų liepos buvo supaprastinta tokių paslaugų skyrimo tvarka ir kriterijai. Nuo šiol slaugos bei priežiūros paslaugų poreikio vertinimą pacientui atlieka šeimos gydytojo komanda, todėl turėtų padidėti ir tokias paslaugas gaunančių žmonių skaičius“, – sako ŠR kalbintas poliklinikos direktorius Lukas Kalninis.
Poliklinikos vadovas, kaip ir už sveikatos sritį atsakinga mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė bei savivaldybės gydytojas Kęstutis Knizikevičius pripažįsta, kad su šeimos gydytojo paskirtų procedūrų atlikimo problemomis dažniausiai susiduria vyresniojo amžiaus, vieniši, socialiai jautrūs bei neturintys galimybių atvykti į artimiausią ambulatoriją ar polikliniką kaimiškų vietovių gyventojai. Tokie, kuriems dar nenustatomas ambulatorinių slaugos paslaugų poreikis namuose.
„Tokie atvejai sprendžiami bendradarbiaujant šeimos gydytojui, slaugytojui ir pacientui, aptariant galimus sunkumus ir paskiriant procedūrų atlikimą namuose“, – rašo poliklinikos vadovas.
Poliklinikos duomenimis, per šių metų pirmą pusmetį tokių pacientų namuose buvo atliktos 306 lašelinės infuzijos ir paimti 48 kraujo mėginiai tyrimams.
Tokiais pat skaičiais operuojantis savivaldybės gydytojas Kęstutis Knizikevičius patvirtina viešai spaudoje jau išsakytus savo žodžius, kad nuvykimą į namus poliklinika gali organizuoti tik išskirtiniais atvejais. Dėl to reikia tartis su šeimos gydytoju.
Ministerija nepateikia aiškių gairių, kaip greitai išspręsti problemas
Anot L. Kalninio, nebeveikiant medicinos punktams problemos kyla ne tiek dėl medicininių paslaugų atlikimo, kiek dėl socialinių problemų: gyventojų socialinio pažeidžiamumo, prasto susisiekimo.
Daugiausia problemų kyla ambulatorijų aptarnaujamų teritorijų paribiuose ir paslaugų nebeteikiančių medicinos punktų teritorijose.
„Paciento nukeliavimo iki paslaugų suteikimo vietos ar medicininio personalo atvykimo pas pacientą problemą turėtų spręsti sveikatos priežiūros reformos metu atsirasianti pacientų pavėžėjimo iki asmens sveikatos paslaugų suteikimo vietos paslauga. Tačiau reformos pereinamuoju laikotarpiu dažnai nutinka taip, kad Sveikatos apsaugos ministerija paviešina bendrą informaciją, bet nepateikia tikslių gairių ar instrukcijų, kuriomis vadovaujantis būtų galima greitai spręsti kylančias problemas ir gerinti suteikiamų paslaugų kokybę“, – paaiškino neseniai poliklinikos direktoriumi paskirtas L. Kalninis po susitikimo su rajono vadovais.
Pagalba – ir nepaisant seniūnijų ribų
Pasak savivaldybės administracijos direktorės Irutės Varzienės, kuriai pavaldus savivaldybės gydytojas, tose seniūnijose, kuriose yra ambulatorijos, tiek gydytojai, tiek slaugytojos aptarnauja savo teritorijos žmones.
„Vis dėlto ne visur, kur buvo uždaryti medicinos punktai, žmonėms aišku, kur kreiptis, jeigu šeimos gydytojas paskyrė procedūras. Kalbėta apie galimybę stiprinti ambulatorijų slaugytojų komandą ir priskirti atokių teritorijų gyventojų priežiūrą, nepaisant seniūnijų ribų. Galbūt būtų tikslinga sukurti mobiliąją slaugytojų komandą? Tikiuosi, kad poliklinikos vadovas, apsvarstęs siūlymus, galimybes, pirmiausia išsiaiškins poreikį ir pateiks tinkamiausią modelį, kaip spręsti „paveldėtą“ problemą“, – sakė savivaldybės administracijos vadovė.
Anot I. Varzienės, daug tikimasi iš sveikatos apsaugos reformos: bus teikiama gyventojų pavėžėjimo iš namų iki sveikatos įstaigų paslauga.
„Vis dėlto laukti negalime, aiškių sprendimų ir informacijos žmonėms reikia dabar, nes teoriškai viskas sutvarkyta pagal įstatymus, bet gyvenimas diktuoja savas situacijas“, – sakė direktorė I. Varzienė. Ji priminė, kad nuo spalio 1 d. Socialinių paslaugų centras vėl teikia integralios slaugos paslaugas namuose.Taigi, tiems ligoniams, kuriems skirta slauga ir neužtenka ambulatorinių paslaugų, gali pasinaudoti Socialinių paslaugų slaugos komanda.
Poliklinikos direktorius išvydo realų gyvenimą
Už sveikatos sritį atsakinga mero pavaduotoja A. Garšvaitė taip pat vardijo straipsnyje minėtas problemas dėl ligonių, kuriems dar nereikia slaugos, aptarnavimo. Pripažino problemą, kad po medicinos punktų uždarymo liko neišspręstas kaimo gyventojų aptarnavimo klausimas.
Į klausimą, kur, tarkim, dėl šeimos gydytojo skirtos lašelinės infuzijos ar vaistų injekcijų kaimo gyventojui reikia kreiptis, vicemerė atsakė, kad į šeimos gydytoją.
„Jie žino viską ir gali pasakyti, kas lašins vaistus ar atliks kitas procedūras“, – neabejoja mero pavaduotoja. Tereikia tikslinti ambulatorijų aptarnavimo ribas, atlikti situacijos vertinimą ir sudaryti priemonių planą. Tą mero įpareigojimu turintis atlikti poliklinikos direktorius.
ŠR pasiteiravo, ar tokia situacija nesidomėjęs ir konkursui besirengęs bei poliklinikos vairą perėmęs direktorius.
„Teoriškai direktorius žinojo įstatymus, kad gyventojams pagalba privalo būti teikiama, o dirbant teko susidurti su realia situacija. Ankstesnio poliklinikos vadovo mums buvo pateikta kitokia situacija negu ši, su kokia susiduriame“, – sakė vicemerė.
Poliklinikos vadovui teks daug sužinoti
Savivaldybės meras Vytas Jareckas tvirtino, kad poliklinikos direktoriui duota užduotis iki lapkričio 1 dienos pateikti priemonių planą, kaip spręsti kaimo vietovėse gyvenančių žmonių medicininio aptarnavimo problemą.
„Mes turėjome buvusio direktoriaus informaciją, kad viskas yra numatyta, tačiau tikrovė pasirodė kitokia. O naujas direktorius dar nelabai orientuojasi seniūnijų ir ambulatorijų aptarnavimo ribose, kur gyvena medicinos punktų aptarnauti žmonės“, – sako meras V. Jareckas. Šią savaitę Biržų savivaldybės ir poliklinikos vadovai rinkosi tartis dėl kylančių problemų teikiant paslaugas kaimiškų vietovių gyventojams, kai sustabdyta medicinos punktų veikla.
