Jokiu būdu ne naujokas vietinis politikas iš „Politiko tribūnos“ metė moterų kortą. Metė su aiškiai jaučiama ironijos gaida klausdamas, ar moterų valdžia – geriausias dalykas, kuris galėjo nutikti Biržams. Vietinis politikas į vietinę politiką, matyt, atėjo iš gilaus patriarchato.
Įsijautė politikas į savo kuriamos pasakos štampus. Matyt, vienas iš štampų „valstiečiui“ neduoda ramybės: kur moteriškės – ten pavojai miškui, trobai, rajonui…
Paaiškinsiu: patriarchatas – vėlesnioji pirmykštės bendruomeninės santvarkos stadija, kurioje pagrindinio valdymo teisė teko vyrui. Patriarchate apie moterų teises nebuvo net užsimenama. Kai kam, o šiuo atveju, įtariu, gerbiamam Tomui, labai norėtųsi dar pagyventi tame laikotarpyje ir valdžią atiduoti tik vyrams. Todėl – kad jie vyrai. Sugebėjimai, patirtis, išsilavinimas – tik smulkmenos…
Ir kas neabejojančiam Tomui skaudžiai bado akis? Kokios negeros vadovės, nes visos kartu pasirodė kažkokiame renginyje, dalyvavo pasitarime. Čia vardan teisybės priekaištas turėtų būti konkretesnis: su atsakymu į klausimą – kokiame? Bet politikui tai gal ir perteklinis reikalavimas, nes jei pats dažniau dalyvautų renginiuose, pastebėtų, kad tėškė neteisingą kaltinimą. Tarybos nariui visai nesvarbu, kad ir rajonui vadovavę vyrai kartais būreliu stovėdavo renginiuose, dalyvaudavo pasitarimuose. Bet vyrai yra vyrai, jie – ne moterys…
Neabejojančiam Tomui susidaro vaizdas, kad visos trys moteriškės (būtent moteriškės, o ne rajono vadovės) visur stengiasi būti kartu, nes įtaria viena kitą galint padaryti ką nors negero… Įsijautė politikas į savo kuriamos pasakos štampus. Matyt, vienas iš štampų „valstiečiui“ neduoda ramybės: kur moteriškės – ten pavojai miškui, trobai, rajonui… Tikriausiai tarybos narys pamiršo, kad vadovės atstovauja trims skirtingoms politinėms jėgoms – liberalams, konservatoriams ir socialdemokratams.
Kaip ir Tomui Četvergui, taip ir daugeliui vis dar atrodo geriau, kad vadovas būtų vyras. Nepaisant jo kompetencijos, sugebėjimo, patirties, erudicijos ar liūdno žinomumo. Deja, taip mąsto ir vyrai, ir moterys. Džiugina, kad tik kai kurie.
Moterų baimė taip užvaldė politiko tribūnoje atsistojusį Tomą, kad net darbotvarkėse jis įžiūrėjo baisią klastą. Jei pavaduotoja nenurodo, į kokią verslo įmonę važiuos, tai, anot Tomo, būtinai – į parduotuvę, grožio saloną ar restoraną. Tas pats baubas pakiša nuvalkiotą klišę apie moterų pomėgius. Čia jau reikia pridėti, kad bešmaikštaudamas moterų tema politikas pamiršo ir savo, kaip savivaldos tarybos nario, teisę ir pareigą aktyviai, nebūtinai per laikraštį, pasidomėti tuo, ko nerado ar nesuprato vadovių dienotvarkėje. Kas jau kas, o gerbiamas Tomas kelius į rajono savivaldybės pastatą žino, telefonu naudotis turbūt moka. Ir ne todėl, kad jis vyras, o todėl, kad į rajono tarybą su „valstiečių“ sąrašu patenka ne pirmą kartą.
Pasityčiojęs iš moteriškos valdžios, kurią, anot politiko, labiausiai parodo įrašai dienotvarkėje, ne konkretūs darbai, daro lemtingas išvadas: ir valdančiųjų darbai yra chaotiški, ir nėra tikslingai planuojami, ir greitosiomis sprendžiami klausimai, ir t. t. Matyt, verta priminti, kad vadovų komanda dirba pagal koalicijos darbų programą, remiasi savivaldybės 2022–2024 metų strateginiu veiklos planu, tęsia pradėtus projektus bei laikosi partijų vertybinių nuostatų.
Leidau sau perfrazuoti gerbiamo rajono savivaldybės tarybos nario parašytas mintis, kurios nuspalvintos patyčiomis savivaldybėje dirbančioms moterims. Tačiau ši publikacija liudija ne tik jos autoriaus (o gal autorių?) požiūrį į atsakingas pareigas užimančią moterį. Kaip ir Tomui Četvergui, taip ir daugeliui vis dar atrodo geriau, kad vadovas būtų vyras. Nepaisant jo kompetencijos, sugebėjimo, patirties, erudicijos ar liūdno žinomumo. Deja, taip mąsto ir vyrai, ir moterys. Džiugina, kad tik kai kurie.
Kažkodėl moterų korta nebuvo traukiama, kad Biržų kraštą sudrebino savivaldybės vadovų bei politikų galimos korupcijos, galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba STT tyrimas ir prasidėjusi byla. Į teisiamųjų suolą sėdo penki vyrai.
Neteko girdėti, kad vietinėje spaudoje užkliūtų vadovo-vyro susiglamžęs kostiumas, netikę marškiniai ar persisukęs kaklaraištis, prie kostiumo ir progos nederantys ar nevalyti batai. O moters-vadovės sijonas – jau kita kalba, verta spaudos dėmesio. Ir ta tema gali pašaipiai pasisakyti ne dizaineris, o bet kuris vyras. Publikacijos autorius vargu ar imsis teigti, kad darbo metu vadovas-vyras gali užsukti į alaus barą ar autoservisą, o kalbant apie moteris – grožio salonai ar restoranai patys tinkamiausi adresai. Čia faktai autoriui nebeturi reikšmės, svarbiau sudaryti moters paviršutiniškumo įspūdį, sukelti abejonę, pasišaipyti.
Kažkodėl moterų korta nebuvo traukiama, kad Biržų kraštą sudrebino savivaldybės vadovų bei politikų galimos korupcijos, galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba STT tyrimas ir prasidėjusi byla. Į teisiamųjų suolą sėdo penki vyrai. Ar moterys atsparesnės korupcinėms vilionėms? Ar teisingumo ir atsakomybės jausmas stipresnis? O gal paprasčiausiai sąžinės ir išminties daugiau?
Moterų korta taip pat nebuvo mesta tada, kai COVID-19 pandemijos pradžioje, susidarius šalyje ir rajone ypatingai situacijai, rajono vadovai vyrai paliko savo darbo vietą. Kas išėjo sėti, kas genėti… Vadovauti ir tvarkytis su ekstremalia padėtimi liko moterys. Ar jų atsakomybės suvokimas kitoks?
Norminiai aktai teigia apie viešųjų asmenų pakantumą kritikai, didesnes kritikos ribas. Tačiau ar galima laikyti etiška kritika vyro postringavimus apie moters aprangą, metamas klišes dėl pomėgių, dėl profesijos, dėl amžiaus nuolat pabrėžiant lytį? Ką šie dalykai turi bendro su atliekamu darbu? Į darbą, jo rezultatus, sprendimus, matyt, per sunku įsigilinti, todėl griebiamasi to, kas greičiausiai perskaitoma, kas sukelia neigiamą rezonansą.
Moterų korta taip pat nebuvo mesta tada, kai COVID-19 pandemijos pradžioje, susidarius šalyje ir rajone ypatingai situacijai, rajono vadovai vyrai paliko savo darbo vietą. Kas išėjo sėti, kas genėti… Vadovauti ir tvarkytis su ekstremalia padėtimi liko moterys.
Gerbiamam Tomui, kaip ne vienos kadencijos rajono savivaldybės tarybos nariui, vertėtų perskaityti norminius aktus, garantuojančius moterų ir vyrų lygybę. Gal dar nepapuolė į rankas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, gal dar neteko girdėti, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės bei uždrausta bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties.
Priminsiu, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra diskriminacija lyties požiūriu: tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas, nurodymas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl lyties. Perskaitęs visą įstatymą, p. Tomas (ir kiti autoriai), matyt, pats pajėgtų paskaičiuoti, kiek kartų jį pažeidė spaudoje keldamas „moteriškių“ valdymo reikalus šioje ir kitose publikacijose. Ir sužinotų, kad pareiga įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises tenka valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tuo pačiu ir savivaldybės tarybai, kurios nariu pats yra išrenkamas ne vieną kadenciją.
Beje, šmaikštuolis p. Tomas turėtų žinoti ir dar vieną įstatymo straipsnį: asmuo, patyręs diskriminaciją ar priekabiavimą lyties pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, aktyvų opozicijos atstovą kviečiu ne tik skaityti įstatymus, bet ir jų laikytis.
Astra Korsakienė, Liberalų sąjūdžio Biržų skyriaus sekretorė, savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja
