Kaip sakė politikos ir visuomeninių reikalų žinovas Mikė Pūkuotukas – negali būti to, ko nėra. Tokios mintys kyla pavarčius garsiąją Biržų šilumos ūkio studiją, už kurią savivaldybė paklojo apvalią sumą. Kad šis kūrinys neduos jokios naudos, jau buvo rašyta, dar jam neišvydus dienos šviesos. Tai įrodo, kad ir toks pavyzdys: išsamiai nagrinėjama Vabalninko centrinio šildymo problema, o galų gale teigiama – „Tokiu būdu jau vien tik šios dvi šilumos kainos dedamosios yra didesnės už dabar mokama kainą iš CŠT. Todėl CŠT tinklo decentralizavimas nevertinamas kaip svarstytina alternatyva Vabalninko CŠT tinkle.“ Kaip supratote, išnagrinėjus ir skaitytojui pateikus vieną iš Vabalninko miesto šilumos tiekimo būdų parašoma, kad tai neapsimoka, nes gerai taip, kaip yra. Rašymas dėl rašymo.
Kodėl atkreipiau į dėmesį į studiją? Dėl dviejų dalykų. Pirma, tai, kad greitai susidursime su iššūkiais, kuriuos sukels labai išaugusios energetinių resursų kainos.
Antra, kad savivaldybės administracija ir kai kurie tarybos nariai švaisto biudžeto lėšas dėl abejotino reikalingumo užsakymų. Jau ne kartą minėta, kad, kol galioja sutartis su „Litesko“, tik ši įmonė, pagal numatytą planą, suderintą su savivaldybe, gali vykdyti tam tikras investicijas. Deja, susitarimai, suderinimai dėl investicijų vyksta sunkiai ir ateityje nieko gero nenusimato, tad tiek gyventojams, tiek biudžetinėms įmonėms bei verslui teks gerokai pakratyti savo pinigines. Prie to prisideda ir Vyriausybės blaškymasis, nenurodant aiškių kompensavimo sąlygų elektros ir šilumos vartotojams. Išvada – biržiečiams pakišama iliuzija, jog kažkas daroma mažinant šilumos kainas, o iš tiesų vyksta tai, ką vadiname „makaronų kabinimu ant ausų“. Šilumos kainų šuolis Biržuose įvyko 2011 metais, kada savivaldybei vadovavo konservatorė Irutė Varzienė, o iki tol kainos buvo šalies kainų vidurkio lygyje. Tad per dešimtį metų niekas nepadaryta ir dabar praktiškai niekas nedaroma. Savivaldybės administracijoje jau seniai turėjo būti paskirtas specialistas, užsiimantis „žaliąja energetika“, t.y. vėjo jėgainių bei saulės baterijų įdiegimu ir panaudojimu. Dabar paruošti planai šiai sričiai ar keletas projektų problemos neišspręs. Paklausus, kiek pabrangs ligoninės ir poliklinikos šildymas, kaži ar gausime atsakymą.
Kažkodėl visi mūsų valdžios atstovai bei ligoninės direktorius Petras Bimba nustebę dėl tokių Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, nors, jeigu būtų nuolat atsakingai dirbama savo gyventojų labui, tokių nustebimų neturėtų atsirasti.
Biržuose bėdos po vieną nevaikšto. Beveik visus metus virė aistros dėl gydymo įstaigų reformos, o dabar kaip perkūnas iš giedro dangaus – paaiškėjo, jog Biržuose neliks Reanimacijos skyriaus. Ką tai reiškia? Pirmiausia, kad reformai Biržai gaus daug mažiau lėšų, negu Pasvalys ir Rokiškis. Nesileidžiant į smulkmenas, galima daryti išvadą, kad judama link to, jog Biržuose liks tik Slaugos ligoninė ir keletas skyrių. Ką visus metus veikė valdančioji dauguma – juk Vilniuje tiek Seime, tiek ministerijose jų partijų atstovai? Mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, pasirodo, nesiorientuoja, kas vyksta jos kuruojamoje srityje. Panašu, kaip ir su Legailių globos namų gyventojų perrašymu į privačią kliniką. Pradžioje – didelis triukšmas, o paskui viskas nurimsta ir niekas jokių pretenzijų nebeturi. Taip bus ir su ligonine – žiniasklaida išaiškina problemą, valdžios atstovai parodo susirūpinimą, po to viskas nutyla. Rezultatas – biržiečiams vėliau reikės sveikatos reikalus spręsti gretimų savivaldybių gydymo įstaigose. Dabar kažkodėl visi mūsų valdžios atstovai bei ligoninės direktorius Petras Bimba nustebę dėl tokių Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, nors, jeigu būtų nuolat atsakingai dirbama savo gyventojų labui, tokių nustebimų neturėtų atsirasti.
Meras Vytas Jareckas pareiškė, jog Biržus skriaudžia politikai. Kaip čia neprisiminti, kad sudarinėjant dabartinę valdančiąją daugumą konservatorių lyderė I. Varzienė žadėjo puikius ryšius su šalies valdžia. Dabar, pasirodo, kad tų ryšių kaip ir nėra. Nereikia užmiršti, kad turime ir Biržuose rinktą Seimo narį Valdemarą Valkiūną, su kuriuo bendrai reikėtų spręsti ligoninės ir kitus klausimus. Patinka jo asmuo merui, administracijos direktorei ar nepatinka – nėra svarbu. Visi, kuriems rinkėjai išreiškė pasitikėjimą, ir visi, kurie gauna atlygį iš mokesčių mokėtojų lėšų, privalo vykdyti savo pareigas ne kaip kiekvienas užsimano, o kartu. Tikiuosi, kad artimiausiu laiku V. Valkiūnas ir Biržų valdžia susitiks ir įneš daugiau aiškumo biržiečiams, ko jie turi tikėtis ateityje ir, žinoma, kas laukia prasidėjus šildymo sezonui. Seimo narys V. Valkiūnas turi visas galimybes Sveikatos komitete išsiaiškinti, kas iš tikrųjų laukia Biržų sveikatos įstaigų jas reformavus. Atsakinga už sveikatos sritį A. Garšvaitė, matyt, šių reikalų „nepatempia“. Gyventojai jau dabar susiduria su patekimo pas specialistus problema, nes nemažai jų dirba Biržuose ne tik kelias dienas per savaitę, bet netgi ir per mėnesį. Tvyrant neaiškumo nuotaikoms, medikus į Biržus pritraukti bus ne tik sunku, bet ir neįmanoma.
Tikiuosi, kad artimiausiu laiku V. Valkiūnas ir Biržų valdžia susitiks ir įneš daugiau aiškumo biržiečiams, ko jie turi tikėtis ateityje ir, žinoma, kas laukia prasidėjus šildymo sezonui.
Keistai atrodo, žiūrint iš šono, kai valdančiosios daugumos atstovai, pasinaudodami žiniasklaida, žeria kritiką savivaldybės administracijai. Kaip tą suprasti? Kad meras su valdančiąja koalicija yra neįgalūs kaip nors daryti įtaką administracijos, pirmiausia direktorės ir jos pavaduotojos, veiksmams? Jeigu taip, tai naujai atėjusiai Biržų valdžiai teks labai sunkus palikimas. Turint omenyje geopolitinę ir visos valstybės ekonominę padėtį reikia susitaikyti su mintimi, jog teks balansuoti ant išgyvenimo ribos, tad kiekvienas savivaldybės vadovų sprendimas gali daug ką nulemti.
Audrys Šimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Biržų skyriaus pirmininkas