Praėjusį penktadienį muziejuje „Sėla“ visuomenei pristatytas naujausias muziejaus leidinys – albumas „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai – Papilys“.
Kalbėti apie lietuvius, kaip susiformavusią modernią tautą, galime tik nuo XX a. pradžios. Nuo šio laikotarpio galima sakyti, jog pradėjo formuotis ir modernios kultūros lietuviškas laukas. Tačiau tai neatsirado savaime tuščioje vietoje.
Iki pat Pirmojo pasaulinio karo dėl susiklosčiusių politinių, ekonominių ir socialinės raidos ypatumų dvarai Lietuvoje išliko vienais svarbiausių kultūros židinių. Meninė kūryba tebebuvo gyva Lietuvos dvaruose, o ypač didikų rūmuose. Dvaras kūrė ne tik ekonominio, bet ir politinio bei kultūrinio gyvenimo infrastruktūrą. Mūsų miestai ir miestiečiai, skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, nepajėgė, tiksliau, neturėjo galimybių sudaryti atsvarą dvarui. Jei atsigręšime į XX a. antros pusės tautinio atgimimo bangą, nepriklausomos valstybės kūrėjus, valstybės pradžios mokslo, meno ir kultūros elitą, neretai pastebėsime, kad šie žmones atėjo iš dvarų, iš bajorų luomo.
Gaila, tačiau senoji bajoriška kultūra ilgą laiką nebuvo nei istorikų, nei visuomenės dėmesio centre. Dabar, jau gerokai pavėlavę, bandome atsigręžti į šį šalies kultūros tarpsnį.
Jau metai, kai Biržų krašto muziejuje „Sėla“ veikia paroda „Grafų de Šuazel-Gufjė paveldas: Plateliai – Papilys“. Parodoje pristatoma dalis gausios grafų de Šuazel – Gufjė paveldo kolekcijos iš Platelių dvaro, saugomos Žemaičių muziejuje „Alka“, ir Papilio dvaro nuotraukos, daugiausia iš grafų augintinės Genovaitės Vavžekaitės albumo, muziejui dovanoto Gintarės Skaistės.
Praėjusį penktadienį muziejuje „Sėla“ visuomenei pristatytas naujausias muziejaus leidinys – albumas „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai – Papilys“, į kurį sugulė grafų gyvenimo akimirkų abiejuose dvaruose nuotraukos.
Knygos viršelyje esantis grafų herbas nukopijuotas nuo Papilio katalikų bažnyčios suolo, kuris priklausė fundatorių grafų Šuazelių šeimai.
Leidinį pristatė ir apie įdomiausias bei reikšmingiausias jame esančias fotografijas pasakojo muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė bei muziejininkai iš Telšių Žemaičių muziejus „Alka“.
Grafui Ogiustui de Šuazeliui-Gufjė, pasitraukusiam į Rusiją nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos, imperatorius Pavelas I 1800 metais dovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazeliai valdė iki pat 1940 metų. Čia gyveno už Ogiusto sūnaus Oktavijaus ištekėjusi pirmoji Lietuvos moteris rašytoja garsioji Sofija Tyzenhauzaitė, kurios sūnų Aleksandrą savo vardu pakrikštijo Rusijos caras Aleksandras I, o Napoleonas Bonapartas taip sakė: „Ką aš pajutau malonaus tame žygyje į Rusiją, tai pažintis su Sofija“.
Aleksandras Šuazel-Gufjė ne vėliau kaip 1870 m. nusipirko Papilio dvarą, kurį giminė taip pat valdė iki 1940 m. Pats grafas Aleksandras fotografavo, išliko daug jo darytų nuotraukų, tačiau niekur nėra užfiksuotas jis pats. Tokia fotografo dalia… Tuo tarpu jo sūnaus Gabrieliaus, valdžiusio Papilio dvarą, nuotraukų išliko daugiau.
„Plateliai yra pradžia, o Papilys yra šios istorijos pabaiga, iš kurio paskutinė grafaitė pasitraukė į užsienį. Platelių dvaro rūmų nėra išlikusių, Papilio dvaro rūmai stovi iki šiol“, – sakė E. Lansbergienė.
Tačiau vertybių ir giminės dokumentų daugiausia išliko Plateliuose. Kaip pasakojo ir demonstravo muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė Regina Bartkienė, 1940 metais prasidėjus sovietinei okupacijai, dvarai buvo nacionalizuoti. Dalis turto buvo išgrobstyta, daliai dvarų pasisekė – jų vertybės ir dokumentai perduoti muziejams. Platelių dvaras buvo vienas iš tokių, jo meno vertybės ir labai gausus, apie 10 tūkst. vnt., archyvas pakliuvo į „Alkos“ muziejų ir buvo išgelbėti. Muziejininkė demonstravo įvairių laikotarpių dvaro dokumentus, laiškus, nuotraukas. Anot R. Bartkienės, išliko daugybė laiškų, dienoraščiai, planai, inventoriaus aprašai. Bėda ta, kad jie rašyti daugiausiai prancūziškai ir muziejui yra sudėtinga ir brangu juos versti. O ten slypi labai įdomių dalykų.
E. Lansbergienė demonstravo Papilio dvaro ir jų gyventojų nuotraukas. O nuotraukos į muziejų atkeliavo per grafų šeimos augintinę Genovaitę Vavžekaitę ir jos šeimą. Renginyje turėjo dalyvauti šios moters provaikaitė, LR finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos šeima padovanojo muziejui promočiutės išsaugotas nuotraukas iš Papilio dvaro. Deja, pandemija įnešė savo korekcijų, ir vietoj Gintarės atvyko tik jos vyras politikas Audrius Skaistys. Perdavęs negalėjusios atvykti žmonos sveikinimus, A. Skaistys linkėjo albumui populiarumo, kad visi leidinyje pastebėti trūkumai būtų ištaisyti antrame ar trečiame šios knygos leidimuose.
Anot E. Lansbergienės, iš nuotraukų paaiškėjo labai įdomių dalykų. Vienoje jų matyti kiek interjero ir baldų fragmentų. Dabar tie baldai demonstruojami Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Pasirodo, Papilio dvaro turtai iškeliavo į „Aušros“ muziejų. Anot pavaduotojos, šios parodos tęsinys galėtų būti tai, ką Šiauliai turi sukaupę iš Papilio dvaro.
Renginio dalyviai, trumpam užsukę į grafams de Šuazel-Gufjė skirtą ekspozicijų salę, rinkosi kitame Pilies rūmų sparne, kur bibliotekos salėje stebėjo kamerinį muzikinį spektaklį „Sofijos Tyzenhauzaitės jausmų atspindžiai“ su aktore Virginija Kochanskyte bei Kauno valstybinio muzikinio teatro solistais.
