Yra dalykų, kurių neužgydo laikas. Ir yra žmonių, kuriems net ir išėjus jie dar ilgai lieka pažinojusiųjų ir kartu dirbusiųjų atmintyje.
Toks žmogus – šviesaus atminimo Nijolė Šatienė. Visuomenininkė, Moterų ūkininkių draugijos bei kaimo bendruomenių kūrėja, politikė.
Praėjus dešimčiai metų po Nijolės Šatienės netikėtos mirties ji vėl sugrįžo į kaimo bendruomenes, suburdama kaimo žmones, buvusius bendražygius, bendradarbius, artimuosius į Suostą.
Čia, prie kaimo bendruomenės namų, pastatytas stogastulpis jos atminimui.
Idėja pastatyti atminimo ženklą šalia buvusios mokyklos, dabar kaimo bendruomenės namų, kilo buvusiai pedagogei, pirmosios Suosto bendruomenės tarybos narei Aldonai Vėjelienei. Suosto kolūkyje buvo pirmoji N. Šatienės darbovietė.
A. Vėjelienė sakė, kad Nijolė buvo pirmoji, kuri ragino įkurti kaimo bendruomenę, buvo jos krikštamotė. Vėliau prasidėjo projektinė veikla, mokymasis. „Reikėjo gelbėti mokyklos pastatą. Jis buvo išgelbėtas, netapo namu – vaiduokliu“, – džiaugėsi A. Vėjelienė.
„Nijolė buvo mūsų siela. Jaučiau skolą. Greit bus 10 metų, kai jos nebėra. Sugalvojau, kad reikia jai nusilenkti, padėkoti už tai, kad esame“, – motyvus, kodėl jai rūpėjo įamžinti N. Šatienės atminimą, aiškino A. Vėjelienė.
Buvęs Seimo narys Viktoras Rinkevičius, kurio padėjėja Nijolė dirbo, prisiminė, kad jos iniciatyva 2000 m. buvo įkurta pirma kaimo bendruomenė Rinkuškiuose. Po to prasidėjo darbas, o Nijolė buvo viso to judėjimo įkvėpėja.

„Džiugu, kad ir šioje vietoje bus Nijolės atminimas“, – sakė V. Rinkevičius ir bendruomenei padovanojo savo išleistą knygelę apie Nijolę Šatienę.
Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs Seimo narys Audrys Šimas sakė, kad jam visuomet labai skaudu prisiminti Nijolę.
„Asmeniškai ji buvo tas žmogus, kuris mane įtraukė į politinę veiklą. Žmones turime gerbti ir mylėti, kol jie gyvi, bet nepamiršti ir išėjusių. Visose bendruomenėse yra jaunų žmonių – jaunajai kartai reikia priminti, kas įkūrė bendruomenes. Ji save atidavė žmonėms. Nešė gerumą ir šviesą. Gaila, kad išėjo per anksti“, – kalbėjo A. Šimas.
Pasak politiko, Nijolė išėjo prieš 10 metų, kai jai tebuvo 66-eri.
„Dievo ranka. Gaila, kad jis pasiima pačius geriausius“, – kalbėjo jis ir dėkojo Nijolės atminimo įamžinimo iniciatorei Aldonai Vėjelienei.
Tuo tarpu šukioniškei, velionės darbų tęsėjai Jūratei Ratnikienei buvo labai skaudu prisiminti Nijolę, kuri jai buvusi kaip mama. Ypač skaudus paskutinis susitikimas, kai kartu planavo išvyką. Tik, deja, Nijolė išvyko į kitą kelionę…
O išėjusi paliko daug nebaigtų darbų. Juos toliau tęsia Šukionių bendruomenė.
Artimųjų vardu kalbėjęs Nijolės brolis Audrius Sereikia dėkojo suostiečiams už tokią šventę, jiems linkėjo sveikatos ir gerų prisiminimų. O marti Jolanta dėkojo už Nijolės gražų pagerbimą ir atminimo saugojimą.
Velionę pagerbė ir buvę bendražygiai Adolfas ir Vida Jasinevičiai.
„Kaimo bendruomenių pradininkei, šviesuolei Nijolei Šatienei atminti“ – tokiais žodžiais užrašytą stogastulpį atidengė jos sūnūs Laimonas ir Andrejus.
Stogastulpį sukūrė tautodailininkas Vaidotas Butkevičius. Žodžius ant jo sukūrė Dalia Kėželienė. Jį priešais bendruomenės namus pastatė meistras Valdas Mickevičius.
Vėliau vyko bendruomenės šventė. Į ją pakvietusi Suosto bendruomenės pirmininkė Vilija Gučaitė sakė, kad tai proga ne tik pasidžiaugti vasara, bet ir pabendrauti.
Nuotr. Jurgitos Morkūnienės