Praėjusį savaitgalį Svilių kaime įvyko graži ir gyventojams svarbi šventė – buvo atstatytas kaimo kryžius.
Bene trisdešimt metų pagrindinėje kaimo kelio sankryžoje stovėjęs medinis kryžius šiemet neatlaikė stiprių vėjo gūsių ir buvo nulaužtas. Bendromis jėgomis atstatyti kryžių mintis kilo Svilių kaime būstinę turintiems „Agluonos“ medžiotojų būrelio nariams ir jo vadovui Audriui Stačkūnui.
A. Stačkūnas kreipėsi į kaimo bendruomenę ir jai atstovaujančią Genovaitę Grubeckienę su siūlymu bendromis lėšomis atstatyti kaimo kryžių. Kaimo bendruomenė tokį siūlymą priėmė ir surinko dalį lėšų, reikalingų kryžiaus pagaminimui ir pastatymui. Kitą dalį padengė medžiotojų būrelio „Agluona“ nariai.
Ąžuolinio kryžiaus gamybos ir pastatymo sąmata siekė 1000 eurų. Jį padarė „Agluonos“ medžiotojų būreliui priklausantis Vydas Vareika. Įdomu tai, kad prieš keliasdešimt metų statytas kryžius taip pat buvo darytas to paties meistro. V. Vareika ir rimtai, ir juokais pareiškė, kad, jei pirmasis atlaikė 30 metų, tai naujajam ąžuoliniam jis duoda 50 metų garantiją.
Kryžiaus pašventinimui savaitgalis buvo pasirinktas neatsitiktinai. Praėjusią savaitę, lapkričio 3 dieną, buvo minima medžiotojų globėjo Šv. Huberto diena. Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas.
Šeštadienį po pietų medžiotojai ir Svilių kaimo bendruomenės nariai rinkosi prie kryžiaus. Kryžiaus pašventinimo iškilmėse dalyvavo Pabiržės Švč. Trejybės parapijos, kuriai priklauso Svilių kaimas, klebonas Kostas Balsys, taip pat Vabalninko Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Jonas Tamošiūnas.
Kunigai džiaugėsi gražia iniciatyva atstatyti kaimo kryžių, kuris visais laikais žmonėms turėjo didelę reikšmę. Pasak J. Tamošiūno, džiugu tai, kad kryžių atstatė dvi bendram tikslui susitelkusios bendruomenės – kaimo ir medžiotojų. O bendruomeniškumo puoselėjimas yra labai svarbus. K. Balsys užsiminė ir apie tarsi simbolinę kryžiaus vietą – kelių sankirtą, kurioje visus stebi ir saugo kryžiuje iškalta Dievo akis.
J. Tamošiūnas taip pat kaimo gyventojams papasakojo, kur buvo padėtas senasis kaimo kryžius. Jis nebuvo tiesiog išmestas, o supjautas ir deginamas Velyknakčio apeigų metu.
Po kryžiaus pašventinimo visi buvo pakviesti pabendrauti. Medžiotojai drauge su bendruomenės nariais apžiūrėjo ir rytinės medžioklės trofėjus – du šernus. Jie buvo pagerbti pagal medžioklės tradicijas – apdėti eglišakėmis, kelmuose uždegta ugnis. Šventinei vakarienei buvo patiekta ant iešmo kepta stirna su įvairiais ypatingo skonio garnyrais.
