Praėjusį ketvirtadienį Biržų miesto seniūnija sukvietė seniūnaičius pasikalbėti apie praėjusiais metais nuveiktus darbus, išklausyti seniūnaičių pastabų ir pageidavimų. Miesto seniūnijoje yra 10 seniūnaitijų, susirinkime dalyvavo septyni seniūnaičiai. Miesto seniūnė Kristina Undzėnienė pateikė išsamią 2024 metų veiklos ataskaitą su skaičiais ir nuotraukomis.
Mūsų vis mažiau
Skaičių buvo pateikta įvairių – ir džiugių, ir nelabai. Paskutinę praėjusių metų dieną Biržuose deklaravę gyvenamąją vietą buvo 10 476 gyventojai. O tai 700 su trupučiu žmonių mažiau, nei jų čia buvo 2022 metais. Nors per praėjusius metus seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo 667 nauji gyventojai, akivaizdu, kad išvykusių yra daugiau.
Amžino poilsio Biržų kapinėse pernai atgulė 165 kraštiečiai.
Kur dingsta pinigai
Kalbėta ir apie tai, kiek kainavo seniūnijai miesto viešojo ūkio išlaikymas. Daugiausia pinigų – per 200 tūkst. eurų – kainavo miesto gatvių, šaligatvių, takų ir aikščių priežiūra. Antroje vietoje – beveik 70 tūkst. eurų atsiėjęs viešųjų teritorijų ir pakelių šienavimas. Komunalinių atliekų išvežimui iš Biržų miesto viešųjų teritorijų teko atseikėti beveik 57 tūkst. eurų. Tačiau čia išlaidos sumažėjo – 2023 metais ši paslauga kainavo 94 tūkst. eurų.
Patogumai kainuoja
Nemažai pinigų reikėjo ir naujų, šiuolaikiškų viešųjų tualetų J. Janonio ir Reformatų gatvėse priežiūrai – beveik 40 tūkst. eurų. Seniūnaičiui Gediminui Spalviui pasirodė, kad tai pernelyg didelė suma. Anot seniūnės, tualetai, priklausomai nuo sezono, valomi tris arba keturis kartus per parą septynias dienas per savaitę. Dar kainuoja valymo priemonės, popierius, muilas, rankų plovimo skysčiai. Todėl iš pirmo žvilgsnio solidi suma, išdalinus ją pamėnesiui, nėra didelė.
Pinigų reikia ir kitiems rangovų atliekamiems darbams – upių ir ežerų augmenijos šienavimui, medžių pjovimui bei genėjimui, vandens vežimui į kapines ir panašiems reikalams.
Kas triūsė Biržuose
Be etatinių seniūnijos darbuotojų, miesto tvarkymo darbuose 2024 metais dalyvavo ir kitos darbo rankos. 21 buvo tie, kurie turėjo dirbti nemokamus viešuosius darbus teismo sprendimu dėl padarytų nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų. Triūsė 23 laikinieji darbininkai, o net 170 asmenų dirbo visuomenei naudingus darbus už socialines pašalpas.
Varna – amžinas palydovas
Kalbėta ir apie konkrečias veiklas. Nors pernai medžiuose išardytas 191 varnų lizdas, proveržio šiame nuolatiniame kare seniūnė sakė nesitikinti, nebent galima pasiekti kažkokias paliaubas. K. Undzėnienė tikisi, kad galų gale šiais metais nuo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus bus iškelta konteinerių aikštelė, varnoms sumažės šios vietos patrauklumas ir seniūnijai su rangovais pavyks bent didumą paukščių priversti pasitraukti nuo čia esančios vaikų žaidimų aikštelės. Tai leistų pagerinti aikštelės sanitarines sąlygas.
Dėl paukščių veikimo atliekų konteineriuose iš dalies kalti ir šiukšles nešantys gyventojai. Anot seniūnės, vis dar yra tokių, kurie įmetę atliekų maišelį, nesivargina konteinerį uždaryti. „Kad tik rankų nesusiteptų“, – ironiškai pastebėjo seniūnė.
Varnoms atviras konteineris – viliojantis maisto šaltinis. Jos lengvai įveikia plastikinių maišų plėvelę, išnešioja ir išdrabsto turinį po visą aplinką.
Viešumo poveikis
Kiek geresnė situacija tapo su bešeimininkėmis atliekomis, kurias gyventojai sunešdavo ir sumesdavo konteinerių aikštelėse ir kitose vietose, užuot išgabenę jas į atliekų surinkimo aikštelę Krantinės gatvėje. Jų sumažėjo, tačiau išaugusia gyventoju morale bei sąmoningumu džiaugtis tikrai neverta. Tiesiog Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius įsigijo kelias mobilias vaizdo kameras.
„Poveikis tikrai labai didelis. Dar tokios švarios Pavasario gatvės neteko matyti, bent jau paskutiniu metu“, – sakė seniūnė. Seniūnės pavaduotoja Justina Pečiukevičiūtė-Pipynė priminė, kaip paveikė šiukšlintoją kamera prie Liepų gatvės kapinių konteinerio. „Atvažiavo žmogus automobiliu, išsitraukė ir sumetė į konteinerį šiukšles. Ir tuomet pastebėjo kamerą, suprato, kad jį filmuoja. Kaip jis ropštėsi į konteinerį ištraukti maišo! Žmogus tiek sutriko, kad į konteinerį puolė lipti ne per tą galą, kur žemiausias, o per šoną, kuris dvigubai aukštesnis. Bet išsitraukė maišą atgal į mašiną ir išvažiavo“, – nufilmuotą sceną komentavo seniūnės pavaduotoja.
Keisti šunininkų polinkiai
Pernai seniūnija gavo lėšų 15 šiukšliadėžių šunų ekskrementams bei jų įrengimo darbams įsigyti. Įrengtos jos buvo įvairiose vietose, stengiantis statyti ten, kur daugiausiai matoma vedžiojamų šunų. Anot seniūnės pavaduotojos J. Pečiukevičiūtės-Pipynės, keliose vietose buvo pastebėta keista situacija. Šunis vedžioję žmones savo augintinių ekskrementus surinkdavo, tačiau maišelius su visu turiniu sukabindavo ant prie gatvės esančios tvoros. „Vieni ant tvorų meilės spynas prirakina, kiti maišelius su ekskrementais džiauna. Tarsi būtų juos sunku nunešti iki artimiausio bendro naudojimo atliekų konteinerio“, – stebėjosi tokių žmonių elgesiu moteris.
Puola visokie kenkėjai
Problemų yra su kenkėjų apipultais medžiais. Pernai A. Dauguviečio parke buvo nupjautos 56 eglės ir pušys, kurios buvo kenkėjų pažeistos. Lyg to būtų negana, upių ir ežero pakrantėse, netoli gyvenančių biržiečių soduose, darbuojasi bebrai. Pernai seniūnijos užsakymu medžiotojai spąstais sugavo 32 bebrus. Ar tai sulėtins jų veiklą, pamatysime pavasarį, tačiau visiškai apsaugoti medžių nuo apgraužimo tikriausiai nepavyks.
Dar viena bėda – invaziniai šliužai, labiausiai ispaninis argonas. „Tai problema, su kuria kiekvienais metais susiduria vis didesnė gyventojų dalis“, – sakė K. Undzėnienė. Šių šliužų gausu ir viešosiose teritorijose, ir privačiuose sklypuose, ypač apleistose teritorijose. Ypač greitai dauginasi, graužia visokią augmeniją. Pasak seniūnės, pernai pradėta su jais kovoti labiausiai apniktose teritorijose barstant specialias chemines priemones. Anot seniūnės, šiais metais tikimasi šiai kovai gauti daugiau lėšų ir nupirkti paslaugas. Tačiau geriausias būdas juos naikinti yra šliužų rinkimas, ypač po lietaus arba anksti ryte. Bet tai reikia daryti nuolat ir sistemingai.
Kalbėta apie viešųjų erdvių šienavimą, seniūnijai priklausančių tiltų remontą, kapinių priežiūrą, nendrių šienavimą, vaikų žaidimo aikštelių priežiūrą bei kitus seniūnijos organizuojamus darbus.
Seniūnaičiai pritarė seniūnijos ataskaitai be pastabų.
