Biržų savivaldybės taryboje svarstant namų statybos vietą intelekto negalią turintiems žmonėms, kai kurių politikų kalbėjimas asocijavosi su fašistinę ideologiją ir bolševikinio režimo teoriją išpažįstančių aktyvistų kuopelės nuostatomis.
Savivaldybės tarybos posėdyje tvirtintas projektas dėl gyvenamųjų namų statybos ir penkių apsaugotų būstų pirkimo neįgaliesiems Biržų mieste. Tai būtų finansuojama Europos Sąjungos fondų paramos lėšomis, 15 proc. prisidedant Savivaldybei.
Nedideli namai (iki 10 gyventojų) ir atskiri būstai būtų skirti žmonėms su intelekto ar psichikos negalia. Tokie žmonės, prižiūrimi personalo, galėtų gyventi arčiau šeimos, būtų integruojami į visuomenę ir galėtų tapti vietos bendruomenės dalimi.
Grupinio gyvenimo namams numatyti du sklypai – Pavasario ir Latvygalos gatvėse. Pastarajame 15 arų sklypas jau suformuotas, nes jame ketinta statyti bendruomeninius vaikų globos namus. Būtent Latvygalos gatvės ir kvartalo gyventojų pasipriešinimas lėmė, kad rajono vadovai atsisakytų ketinimo šioje gatvėje apgyvendinti vaikus.
Dabar panašaus pasipriešinimo sulaukė neįgalūs žmonės. Jų kaimynystės besikratančiųjų „ruporu“ tapo šioje gatvėje gyvenantis Tarybos narys, verslininkas Liutauras Variakojis, jo bendražygiai „atgimiečiai“ ir „valstietis“ Audrys Šimas. Latvygalos ir Malūno gatvių sankirtoje statomi pastarojo politiko atžalos namai.
Ką gali pamatyti turistai, arba grėsmės pagal L. Variakojį
Pasikėsinimo į šalia asmeninių namų esančią valstybės žemę kontekste anksčiau garsėjęs L. Variakojis dabar aktyviai dėsto nuomonę, kaip Savivaldybė turėtų išnaudoti kitą Latvygalos gatvės valstybės žemės sklypą. Pavyzdžiui, siūlo jį parduoti ir nupirkti kitą, pigesnį. Tas kitas sklypas, skirtas neįgalių žmonių namui, galėtų būti, pasak L. Variakojo, ne Latvygalos, o kitur. Pavyzdžiui, Plento gatvėje. Tą politikas kalbėjo Ekonomikos ir finansų komitete. O dabar Tarybos posėdyje aiškino, kodėl neįgalūs žmonės neturėtų gyventi Latvygalos gatvėje.
„Va, buvo istorija Kaštonų mokykloje šiais metais, kai integruotas pilietis (žinote, tokia mada integruoti į visuomenę ir į klases) nusimovė kelnes ir pasiūlė savo klasės draugams antrokams pačiulpt… Kaip apsaugoti turistus nuo tokių išpuolių?“ – apie turistams kylančią grėsmę ten, kur dabar prie pėsčiųjų tilto gyvena pats politikas, jo tėvas ir planuojama apgyvendinti neįgalius žmones, kalbėjo L. Variakojis.
Meras Kęstutis Knizikevičius atsakė: „Asmenų, kurie neadekvačiai elgiasi, buvo ir bus. Ir tai nebūtinai susiję su negalia“. O naujuose namuose dirbs atsakingas personalas.
A. Šimas bijo dėl turistų, o A. Pocienei rūpi kurortas
„Prie pėsčiųjų tako, kur padarėme tokį lieptą, kuriuo gali tankai važinėti, dabar vaikščios daug turistų… Ar mes tik neatbaidysim turistų?“ – neįgaliųjų problema rūpinosi A. Šimas. Jis irgi kėlė klausimą dėl neįgaliesiems skirto namo statybos kitos vietos.
A. Šimui labai patikusi esą vieno politiko viename komitete išsakyta mintis, kad tokie namai kažkur būtų daromi kaip atskiri rajonai. „Kaštonų mikrorajone jau yra savarankiško gyvenimo namai. Tai gal tame rajone ir daryti tokios paskirties namus? Čia kaip pasiūlymas“, – kalbėjo A.Šimas, tolindamas planuojamą statybą nuo Latvygalos gatvės kvartalo ir jo artimųjų būsimų namų. Svarstė ir kitą variantą. Anot jo, ar ne geriau būtų „tokius žmones išlaikyti kituose rajonuose“.
Politikui dar sykį buvo priminta, kad teisės aktai siūlo, jog nebūtų tokių paslaugų koncentracijos, o neįgalūs žmonės galėtų gyventi Biržų krašte, o ne svetur.
„Atgimietis“ Vytautas Juška siūlė ieškoti apleistų vaikų darželių pastatų kaimuose. O darbietė Alė Pocienė piršo mintį apie apleistus pastatus Likėnuose. Esą juos galima panaudoti, sutvarkyti, ir tai Likėnams padėtų gauti kurorto statusą. Ar neįgalieji netrukdys kurorto grožiui ir lankytojams, turistais besirūpinantys politikai nuomonės neišsakė.
Politikei atsakyta, kad Likėnuose esantys pastatai prikluso Turto bankui ir Savivaldybė juos turėtų pirkti rinkos kaina.
Pranašavo naujus skandalus, renkamus parašus ir teismus
„Atgimietis“ K. Isakas laikėsi nuostatos, kad reikia gauti vietos žmonių pritarimą. Anot jo, visi puikiai atsimena Latvygalos gatvės skandalus dėl vaikų namų statybos.
„Biržų rajonas visos Lietuvos mastu skambėjo labai prastai ir po to buvo nutarta pakeisti vietą… Dabar einama tuo pačiu keliu, kai jau aišku, kas bus“, – kalbėjo K. Isakas, mojuodamas popieriaus lapais. – Žmonės jau pradėjo rinkti parašus, kreipėsi kaip į Tarybos narį, po to automatiškai užblokuos sprendimą teisme, vėl prasidės žiniasklaidos rašymai apie tai… Pirma pasitarkime su visuomene…“
Dėl Latvygalos gatvės išgyvenančiam politikui meras atsakė, kad su visuomene yra tariamasi. „Ir teko girdėti iš daugelio, kurie ten gyvena, kad suklydo, neįsileisdami į savo bendruomenę vaikų globos namų. Kai kurie sakė, kad netgi buvo dezinformuojami“, – kalbėjo meras. Jis išsakė mintį, kad dėl namo neįgaliesiems statybos valstybės žemėje jis nematantis diskusijos. „Turime laikytis bendro požiūrio į rajoną ir tuos gyventojus įsileisti į visuomenę“, – aiškią nuostatą išsakė meras.
„Ar šita neįgaliųjų problema rajone yra tokia didelė? Ar ne geriau tuos žmones išlaikyti kituose rajonuose?“ – rūpėjo A. Šimui. Išgirdo, kad tokių asmenų tikrai yra. Posėdyje minėta statistika – 213 žmonių.
„Latvygalos gatvė randasi tokioje keiksmažodžio zonoje… Jei dabar gyventojų neįtikinsime, tai užblokuos per teismus, o dėl to terminų neišlaikius pinigėliai nuplauks“, – gyventojų vardu teismais gąsdino emocijų neslėpęs L. Variakojis.
Gydytojo pateikta diagnozė – tiksli ir be užuolankų
„Jūsų klausytis labai gėda. Nuo kada mes pradėjome rūšiuoti žmones? Toks jausmas, kad jūs čia kalbate apie kalėjimą, kažkokį sąvartyną. Apie kokius čia blokavimus kalbate? Kaimynų yra visokių ir, jei kaimynystėje atsiras namas integruojamiems žmonės, tai kokius turistus jie gąsdins? Kas tuose namuose gyvens – minotaurai, troliai? Jūs įsivaizduojate, kad tie žmonės kažkaip kitaip atrodo? O čia tos kalbos – bėgs, nusimaus kelnes… Kiek yra išgėrusių, prigėrusių, nusimovusių kelnes, su trimis promilėmis nesąmones darančių… Ir toks gali būti bet koks žmogus… O čia dabar – „liuksas“, „ne liuksas“, – žmonių skirstymą griežtai vertino socialdemokratas gydytojas Nerijus Ubartas.
Politikas kalbėjo apie žmones, kuriuos reikia integruoti, o ne žiūrėti, ar jie patinka sklypo kaimynams.
„Gėdinga klausytis, ką jūs šnekat! Ir šiame posėdyje mes kalbam apie mokyklas, skatinam aplinką pritaikyti neįgaliesiems, o jūs čia šnekat tokius dalykus… Jie skamba kaip Antrojo pasaulinio karo pareiškimai – tai surinkim intelektualius ir kažkur išvežkim, tai kitus izoliuokim, kad, gink dieve, visuomenė ar kažkoks turistas iš Latvijos jų nepamatytų…
Na, chebra, nesidarykit gėdos – ne apie tai šnekam… Čia tikrai ne krematoriumas ir jokių nuodų nebus“, – N. Ubartas gėdino prieš neįgalių žmonių apgyvendimą Latvygalos gatvėje pasisakančius politikus.
Apeliavo į išsilavinusių žmonių padorumą
„Tas rajonas, manau, kaip tik tuo ir geras, kad ten gyvena išsilavinę žmonės, protingi, daug pasiekę ir, manau, kad labai tolerantiški, galintys padėti…“ – socialdemokratė pedagogė Audronė Garšvaitė pasisakė už neįgaliesiems skirto namo statybą Latvygalos gatvėje.
„Jei prisimename tuos įvykius dėl vaikų namų, tai dabar kaip tik bus įrodymas, kad Biržų rajone gyvena normalūs žmonės – tolerantiški, supratingi, gebantys atjausti ir padėti silpnesniam“, – kalbėjo politikė.
„Mes nepritarsim ne todėl, kad esame prieš neįgaliuosius, o todėl, kad nėra diskusijos“, – „atgimiečių“ frakcijos nuostatą išsakė pirmininkė Indra Drevinskaitė. Anot jos, „esminis dalykas yra diskusija, o parašai yra, yra žmonės, kurie kreipėsi į tam tikrus Tarybos narius. Beje, Latvygalos gatvės kvartalo kaimynystėje gyvena ir politikės tėvai.
„Nežinau, ar reikia diskusijos“, – sakė Etikos komisijai vadovaujanti jauniausia Tarybos narė Simona Bindariūtė. Anot jos, minėtas vaikų namų statybos pavyzdys parodė, kas įvyko, kai buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę.
„Manau, kad buvo padaryta klaida, nes ten taip ir nepastatė vaikams namų… Negalima atmesti tam tikros visuomnenės grupės, ją kažkur paslėpti rajone, lyg jie būtų ne mūsų rajono žmonės. O tokių rajone yra net 213“, – pritarimą projektui ir siūlomoms statybos vietoms reiškė darbietė S. Bindariūtė.
Apklausa – kaip žeminantis dalykas
„Iš tikrųjų labai sarmata klausyti. Ačiū ponui Ubartui, kad jis sureagavo… Kodėl šiuo atveju vis dėlto nepasakoma visa tiesa, kodėl taip nenorima Latvygalos gatvės… Ir mes visi žinome kodėl, bet tai yra „tarp eilučių“. Ar šioje diskusijoje turėtų dalyvauti žmonės, kurie patys ar jų artimieji ten gyvena arba jų vaikai statosi ten namus? Ar jie tikrai turėtų dalyvauti šioje diskusijoje švaria sąžine?“ – klausimus kėlė konservatorė Irutė Varzienė.
Politikė pateikė ir nuomonę apie peršamą gyventojų apklausą.
„Tai jau pati apklausa būtų žeminantis, stigmatizuojantis ir skaldantis dalykas. O koks tada kelias toliau, jei dalis gyventojų nesutinka? Tu eini su jais tartis, o jie vis tiek nesutinka. Tai tada Savivaldybė, kuri yra statytojas, vėl yra pralaimėjusiojo pozicijoje. Ir XXI amžiuje, kai mes diskutuojame apie kintančią moderniąją sąmonę, kalbėti apie tai, kad reikia getų, kur turėtume uždaryti kitokius žmones, – šito aš nesuvokiu. Ir, mano galva, būtent todėl, kad taip atsitiko su bendruomeniniais vaikų namais, šiuo atveju elgiamasi sąžiningai ir pagal įstatymą“, – už projektą pasisakė I. Varzienė.
Politikė linkėjo politikams sąžiningumo kalbant. Anot I. Varzienės, taip ir reikėtų sakyti, kad bijoma dėl savęs, savo giminių, o ne viską apipinti kažkokiomis pseudopriežastimis.
N. Ubartas kreipėsi į „atgimiečius“, kad šie įvardytų nors vieną grėsmę, dėl kurios į minėtus Tarybos narius kreipėsi gyventojai. Atsakymo nebuvo.
„Sakote, prisirinkote parašų. Tai gal sukvieskime namiškius tų neįgalių žmonių ir išgirskime, ką jie pasakytų“.
„Balta varna“ iš Latvygalos gatvės ir Biržų
„Pabūsiu balta varna tarp Tarybos narių, susijusių su šia gatve“, – pasisakė liberalas Justas Greviškis, kurio tėvai gyvena Latvygalos gatvėje.
Kai kurių kolegų kalbas jis prilygino balsais iš sovietmečio, kai rūšiuojami žmonės, kai kuriuos jų stengiantis „nugrūsti, kad mūsų akyse jų nebūtų“.
Anot J. Greviškio, yra Latvygalos gatvės žmonių, kuriems yra netgi gėda už buvusius sprendimus dėl vaikų namų. O kai kurie sakantys, jog išgirdę apie neįgalių žmonių apgyvendinimą kaimynystėje pasijutę netgi ramiau.
J. Greviškis kreipėsi į gatvės gyventojus, kad šie, agituojami priešintis prieš namo statybą, pirmiausia pasidomėtų, kokie žmonės ten gyvens, kaip jie bus prižiūrimi. Galima organizuoti išvykas į kitą rajoną ir parodyti, kaip ten gyvena žmonės, kuriais gąsdinami biržiečiai.
Pritarimą projektui išreiškęs „valstietis“ Tomas Četvergas priminė, kad bus perkami ir penki apsaugoti būstai neįgaliesiems. Kas, anot politiko, bus, jei ir tam priešinsis kaimynai, bus reikalaujama apklausų?
„Tai mes nesutarsime, nei kur namus pastatyti, nei kur neįgalius žmones apgyvendinti? Tai gali taip nutikti, kad būsime Lietuvoje vienintelė balta varna, kurie neįsileidžia kitokių žmonių“, – sakė T. Četvergas.
Balsavimas parodė, kad Biržams „baltos varnos“ titulas blogąja prasme bent jau kol kas negresia.
Balsavime dalyvavo 22 tarybos nariai. Iš jų 16 pritarė projektui, 3 pritarimo neišreiškė (susilaikė I. Drevinskaitė, A. Pocienė, K. Isakas), 3 balsavo prieš (L. Variakojis, V. Juška, Vidas Eidukas).
A. Šimas balsavimą ignoravo – salėje sėdėjo, tačiau niekam nepranešęs ištraukė elektroninę balsavimo kortelę. Bus vertinama, ar taip nėra pažeistas Tarybos reglamentas.
