Iš Vabalninko kilusį Edviną Dubauską dauguma kraštiečių žino kaip krepšininką, ne vieną sezoną gynusį Biržų krepšinio komandos garbę. Tad nenuostabu, kad su pašnekovu, mėgstančiu aktyvų laisvalaikį, susitinkame ne kur kitur, o su sportu susijusiame objekte – teniso kortuose. Visgi, daugiausiai kalbamės ne apie sportą, o apie darbą. Trisdešimtmetį rugpjūčio pradžioje švenčiantis E. Dubauskas yra tarptautinės aviacijos kompanijos verslo plėtros departamento direktorius, šiuo metu dirbantis Malaizijoje.
– Kaip iš sporto sektoriaus atsidūrei aviacijoje?
– Studijuodamas Vilniuje savo jėgas išbandžiau Sostinės krepšinio mokykloje (SKM). Projektų vadovo pareigybių spektras apimdavo įvairių vietinių ir tarptautinių turnyrų organizavimą, esu įgyvendinęs nemažai su sportu susijusių projektų. Galiausiai pajutau, kad noriu save išbandyti kitoje srityje – atėjus tinkamam metui nepraleidau progos ir atsidūriau aviacijoje. Taip ir prasidėjo mano kelias Estijos aviacijos kompanijoje „Magnetic Group“.
– Kuo užsiima ši kompanija, koks tavo darbas?
– Mūsų kompanija dirba aviacijos sektoriuje ir užsiima lėktuvų aprūpinimu nuo lėktuvo „nosies iki uodegos“. Važiuoklės, varikliai, generatoriai ir dar daug kitų lėktuvų dalių. Mūsų klientai – aviakompanijos, kurioms mes padedame prižiūrėti savo lėktuvų parką. Mano darbas susijęs su pirkimais, pardavimais ir verslo plėtra.
– Šiuo metu dirbi Malaizijoje, kaip ten atsidūrei?
– Mūsų įmonė nusprendė plėstis į Pietryčių Aziją ir pradėti dirbti šiose rinkose. Nusitaikėme į Malaiziją, Indoneziją ir šalia esančias kryptis dėl geografinių ypatumų – oro transportas čia yra pagrindinė susisiekimo priemonė, tad potencialo čia labai daug. Visiškai nuo nulio reikėjo atidaryti padalinį, samdyti vietinius darbuotojus ir juos apmokyti.
Pirmas mano startas buvo 2019 metais, bet dėl pandemijos turėjome stagnacinį laikotarpį ir darbuotojus teko paleisti. Po kelių metų viską teko pradėti iš naujo. Žinoma, įdirbio ir jau turimos patirties dėka viskas klostosi išties sklandžiai ir sėkmingai.
– Ar Malaizija yra svajonių šalis?
– Gyvenu Kvala Lumpūre – tai milijonus gyventojų turinti Malaizijos sostinė. Žavi visus metus besitęsianti karšta vasara, gurmaniška Azijos virtuvė ir įdomūs vietos gyventojai – čia kas antras išpažįsta vis kitą religiją. Betoninis miestas apsuptas žalumos, aplink didžiuliai džiunglių plotai, tad savaitgaliais dažnai pabėgame iš šurmulio ir leidžiamės į žygius po laukinę gamtą. Džiugina strategiškai patogi lokacija, trumpi skrydžiai į aplink esančias Azijos šalis.
Už išties patrauklius skrydžių bilietus vos per kelias valandas galima pasiekti lietuvių mėgstamą Balio salą, Tailandą ar Filipinus. Visgi, neslėpsiu, kultūrinis skirtumas yra išties didelis, tad dažnai pasiilgstame Lietuvos bei kontrastiškos aplinkos – šviežio oro, ežerų, miškų ir Baltijos jūros paplūdimių.
– Tenka įveikti kultūrinius skirtumus?
– Taip, nes jie itin ryškūs tiek gyvenant įprastą kasdienį gyvenimą, tiek dirbant. Iššūkių daug, bet jie labai motyvuoja vis lipti iš komforto zonos ir atrasti vis naujų patirčių. Azijoje visai kitoks tempas – čia niekas neskuba, didelis dėmesys yra skiriamas bendravimui ir tarpasmeniniam ryšiui. Darbe neužtenka parašyti elektroninį laišką, vietiniams yra itin svarbūs gyvi susitikimai, tad mano kasdienybėje neišvengiami intensyvūs skrydžiai. Džiugu, kad darbas nuveda į skirtingas Azijos vietas – per gan trumpą laiką jau esu buvęs Balyje, Tailande, Indonezijoje, Singapūre, Vietname, Kambodžoje ir Filipinuose.
– Esi dažnas svečias Lietuvoje, pasiilgsti gimtinės?
– Į Lietuvą stengiuosi grįžti porą kartų per metus – Kalėdoms ir vasaros periodu. Su šeima ir draugais turime labai stiprų ryšį, tad normalu, kad kasdieniai skambučiai nekompensuoja gyvų susitikimų. Nors Azija išties turi unikalaus žavesio, pabuvus ilgiau svetur kitaip pradedi vertinti lietuvišką gamtą ir kartais palmes mieliau keisčiau į Lietuvos pušynus.
– Kaip pavyksta gyventi neįprastame klimate ir įprasti prie didelių karščių?
– Pereini adaptacijos procesą ir tiesiog pripranti. Karščiai čia išties dideli – įprastai oro temperatūra siekia +32 laipsnius, bet gelbsti oro kondicionieriai. Malaizijoje yra du sezonai: karščio ir sausros bei vėjo ir lietaus. Tačiau oro temperatūra nekinta – kasdien siekia +30 laipsnių. Dėl didelės drėgmės lygio kartais mūsų svečiams reikia laiko įprasti prie itin tvankaus oro, nes skirtumas, lyginant su lietuviška vasara, itin didelis.
– Ar svečioje šalyje gyveni vienas?
Ne, gyvenu kartu su savo sužadėtine, biržiete Gabriele. Ji dirba nuotoliniu būdu su Lietuvos prekių ženklais ir skirtingais projektais, džiaugiuosi, kad ji taip lanksčiai gali dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio.
– Laisvalaikis turi sąsajų su sportu?
– Nemažai keliaujame, mėgstu važinėti dviračiu, žaisti tenisą, stengiamės išbandyti vis naujas vietas. Šalis išties labai patogi ir nėra brangi. Pavyzdžiui, teniso treniruotė su treneriu kainuoja tik 20 eurų, kai Vilniuje už tokią sumą net aikštelę sunku gauti. Pietų kaina siekia 3-4 eurus, gatvės maistu gali mėgautis ir už porą eurų. Žinoma, pastarasis variantas ne toks patrauklus europiečių skrandžiams.
– Ateities planuose…
– Kalbant apie profesinius tikslus, tai norime pilnai įsitvirtinti Pietryčių Azijos aviacijos rinkoje. O tai išties daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas, norint suburti tinkamą komandą ir paruošti naujus specialistus. Ateityje, įgyvendinus pirminius planus, manau, bus galima ir pagal poreikį skraidyti į Aziją, tą daryti kas ketvirtį – norint aplankyti klientus, susitikti su komanda. Asmeniniame gyvenime planų daug – bet kol kas mėgaujamės galimybe kartu pažinti neatrastas vietas.
