Pastaraisiais metais nuolat iškylanti dilema: dailiai nušienauta pieva ar natūraliai auganti veja?
Pievos priešininkai tuoj kalba apie juos užpulsiančias erkes. Kaime ūkininkaujantys žmonės piktinasi per menkomis jiems mokamomis išmokomis už natūralias pievas bei ganyklas ir norėtų viską išarti ir apsėti.
Bet ar viską lemia nauda, ar vis tik reikia rūpintis ir natūralios gamtos puoselėjimu?
Biržų rajono savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė sako, kad gamtos puoselėjimas yra visuomenės brandos klausimas.
Nyksta pievos
„Einama ta linkme, kad neišvengiamai reikės palikti nešienaujamų pievų. Jose besiveisiantys ir natūralioje aplinkoje plintantys gyvūniukai mums daro gerą darbą“,- kalbėjo ekologė.
Lietuvoje nuo 2004 metų stebimas natūraliai augančiose kaimo vietovių kraštovaizdžio pievose besiveisiančių paukščių indeksas. Rezultatai labai prasti. Net 14 paukščių rūšių sumažėjo dvigubai.
Ir tai susiję ne tik su žemdirbyste, bet ir senų sodybų naikinimu.
Pavyzdžiui, šelmeninė kregždė peri tik po statiniais. O kregždžiukai sugrįžta tik ten, kur buvo išperėti. Jei neberanda tos sodybos, kurioje jie buvo išperėti, viskas galvoje susijaukia.
Senųjų sodybų salelėse veisiasi plėšrioji medšarkė. Jos medžioja pelinius graužikus. O juos prieš sulesant pamauna ant gudobelės spyglio. Šių augalų intensyviai ūkininkų įsisavinamame kraštovaizdyje rasti jau sunku.
Dagilis minta tik dagilių sėklomis. Rapsų lauke, kur nėra dagilių, išgyventi šis paukštelis negali. O griežlės peri tik natūraliose pievose.
Pievose vaikus veda stirnos, čia prieglobstį randa kiškiai, kurapkos ir kiti gyviai.
Deja, Biržų rajone padėtis prasta. Jei 2017 metais rajone buvo 14 749 hektarai daugiamečių ganyklų ir pievų, tai 2023 metais buvo 7537 hektarai.
Atstatyti daugiametę pievą yra ilgas procesas. Tačiau, pasak J. Bruniuvienės, su protu ir logika reikėtų pasirinkti vietas ir jas atstatyti. Tarkim, pamiškėse, šalia griovių, kitose vietose. Kitaip nieko nebus – išnyks visa, kad natūralu, o išnykusias rūšis pakeis invazinės.
Laimė, kiek daugiau atsirado šlapynių, kuriose laikosi nemažai paukščių. Jei 2017 metais jų buvo 45,59 hektarai, tai 2023-aisiais 54 hektarai. Gali būti, kad kai kuriuose vietose sugedo melioracijos sistema ir, ūkininkų nerimui, o laukinės gyvūnijos džiaugsmui, jų padaugėjo. Tik šlapynėse gyvena pempės, tilvikai, antys, žąsys ir kiti paukščiai.
Erkių yra ir ten, kur šienaujama
J. Bruniuvienė sakė, kad Biržų mieste šią vasarą kai kurie plotai bus palikti nešienaujami. Dalis jų bus šienaujama tik po to, kai pieva nužydės.
„Ir miestiečiai parke nori neužmirštuolių, žemuogių atrasti“, – sakė J. Bruniuvienė.
Ji paneigė mitą, kad natūralioje pievoje gali rastis daugybė erkių. „Pagal paskutinius tyrimus, tiek pat erkių gali rasti ir nušienautoje pievoje“, – sako ekologė.
Ekologė sakė, kad norėtųsi nešienauti pievos netoli Kilučių ežero esančiame ąžuolyne. Bet jame pastebėti nedideli Sosnovskio barščiai, tad juos reikia naikinti, kol nevėlu.
