Kalėdų laukimą Likėnų reabilitacijos ligoninė pasitiko pirmojo korpuso poilsio zonose ir naujoje valgykloje, antrajame korpuse, biuvetėje „Vilties angelas“ sužibusiomis eglutėmis. Neatpažįstamai pasikeitęs pagrindinis korpusas, procedūrų atlikimo, ligonių palatų ir personalo darbo bei poilsio vietų šiuolaikiškumu ir naujumu tviskanti aplinka, lydima dar vienos naujienos – garsiojo Likėnų purvo sugrįžimu. Apie pokyčius Likėnuose „Šiaurės rytams“ pasakojo Panevėžio respublikinės ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.
Rado apgailėtiną situaciją
„Ligoninė griuvo, teko ją kelti iš pelenų“, – vaizdžiai kalba direktorius Arvydas Skorupskas apie Panevėžio respublikinės ligoninės filialą Likėnų reabilitacijos ligoninę.
Respublikinei ligoninei A. Skorupskas pradėjo vadovauti 2019 metais. Tuo metu Likėnuose buvo sąstingis – 2014 metais pradėtas renovacijos projektas nutrūkęs, gydomojo purvo nebebuvo, reikalavimų nebeatitikusi valgykla – ant uždarymo ribos.
„Situacija buvo labai sunki. Kažkaip reikėjo tuos klausimus spręsti. Tikinčių sėkme buvo nedaug. 2019 metais pirmą kartą nuvažiavęs į Biržų savivaldybės tarybos posėdį išgirdau skeptiškų komentarų, kuriuos gerai atmenu. „Daug čia buvo tokių pasakorių“, – tarybos nariai taip komentavo mano išsakytus planus“, – sako direktorius.
Anot jo, buvo labai gaila, kad nuo XVI amžiaus minėtas, vėliau ne tik šalyje mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu garsėjęs kurortas paverstas tokia apgailėtina vieta. Vyko pokalbiai su Sveikatos apsaugos ministerija, prieita iki sprendimo, kad reikia atstatyti Likėnų reabilitacijos ligoninę.
„Tikrai labai norėtume padėkoti tuo metu dirbusiam Seimo nariui Viktorui Rinkevičiui, kurio aktyvios veiklos dėka pavyko susitarti, kad Likėnų renovacijos projektas tęstųsi ir grįžtų jam skirtos investicinės lėšos. Į renovaciją mes jau investavome daugiau nei 1 mln. 800 tūkst. Eur.
Lieka baigiamieji darbai ir, aišku, pats sunkiausias etapas – tai parko atstatymas“, – sako Panevėžio respublikinei ligoninei vadovaujantis A. Skorupskas.
Atgautas gydomojo purvo karjeras
„Aš nieko ten neradau – tik griūvančius Likėnus. Prieš mane ligoninei vadovavo I. Dorošas, paskui prasidėjo tos bylos, keitėsi vadovai, 2015 metais sustojo renovacijos darbai. Ir iki 2019-ųjų ten nieko nebuvo daroma. Renovavome I korpusą, dabar baigiame II korpuso apšiltinimą, pakeista stogo konstrukcija. Svarbiausia, kad iš pagrindų renovuota I korpuse esanti gydykla, sutvarkyta valgykla ir maisto gamybos cechas, pakeista visa įranga, ventiliacijos sistema. Iš esmės atnaujintas visas korpusas su antrajame aukšte esančiomis palatomis. Svarbiausia, mums pavyko atgauti žymųjį Likėnų purvą – karjeras jau sugrįžo į Likėnų reabilitacinę ligoninę“, – džiaugiasi direktorius. Su valstybe sudaryta sutartis – karjeras ligoninei išnuomotas 99 metams. Aišku, tą pasiekti nebuvo lengva – reikėjo sutvarkyti dokumentaciją, nutiesti kelią į karjerą.
Kitiems metams jau prikasta gydomųjų savybių turinčio unikalaus purvo, kuris turintis pagulėti aikštelėje. „Prieš naudojant gydymui purvas turi būti ištirtas. Dabar tik laukiame tyrimų atsakymo“,- sako ligoninės vadovas.
Į klausimą apie kalbas, kad purvo ištekliai yra labai riboti, ligoninės direktorius užtikrintai atsakė: „Šitam šimtmečiui jo tikrai užteks. Mes purvo niekam nepardavinėsim – šią vertybę naudosime pacientų gydymui, nes ligoninės paskirtis – gydyti žmones“.
Išteklius saugoti padės ir panaudoto purvo grąžinimas į karjerą. Gal 5 ar 10 metų karjere pagulėjęs purvas regeneruojasi, atsigauna ir tampa tinkamu naudoti gydymo procedūroms.
Procedūras tikimasi pradėti po Naujųjų metų
„Kai gausime tyrimų atsakymus, tai purvą naudoti ir pradėsime. Tai jau bus po Naujųjų metų, kai pradėsime gydymo purvu procedūras. Purvo gydykla iš pagrindų atnaujinta – renovuotos visos maišyklės, kabinos ir vonios“, – sako pašnekovas.
Ligoninei išduotos naujos licencijos ambulatorinei reabilitacijai sergantiems kvėpavimo ir virškinimo ligomis. Anot direktoriaus, tai yra absoliučiai naujos licencijos, gautos praėjusiais metais.
„Likėnų ligoninėje iš pagrindų atnaujinta viskas – tiek palatos, tiek gydyklos. Jeigu anksčiau buvo toks tarybinis vaizdelis, tai dabar Likėnuose jau galima pamatyti tai, ką žmonės regi Birštone ar Druskininkuose“, – sako A. Skorupskas.
Likėnams grąžinama unikali vertybė
Likėnuose yra du mineraliniai šaltiniai – „Likėnai“ (jo vandenį galima gerti) ir „Aukštaitija“, kurio vanduo gėrimui netinka dėl pernelyg didelės mineralizacijos. Šis vanduo tinka tik gydymo procedūroms. Purvas, kuris netrukus bus vėl taikomas gydymui, maišomas su „Aukštaitijos“ mineraliniu vandeniu.
„Aukščiausios mineralizacijos vanduo „Likėnai“ ir „Aukštaitija“ – tikra vertybė, nes didesnę mineralizaciją turinčio vandens Lietuvoje nėra. O Likėnų purvas, turintis daugiausia mineralinių medžiagų, taip pat yra pačios aukščiausios kokybės Lietuvoje. Šis unikalus purvas, kaip minėjau, sugrįžta į mūsų ligoninės gydyklą. Viskas jau paruošta, bandymai atlikti“, – kalba direktorius.
Laukia parko tvarkymo darbai
Direktorius A. Skorupskas kalba apie pasivaikščiojimo takų, Likėnų parko tvarkymą.
„Kai tik leis gamtos sąlygos, darbai tęsis. Parkas jau visiškai išvalytas, dabar turime iškirsti pažeistus medžius ir tada žiūrėsime, kaip parką atnaujinti. Tarybiniu laikotarpiu parkas smarkiai nukentėjo. Juk tai buvo klasikinis parkas, įveistas pagal geriausias Europos parkų tradicijas, tik sovietmečiu jis buvo sugadintas. Aišku, atkurti parką yra ne vienerių metų darbas. Tam būtiną projektą mes jau parengėme, dabar jis praeina patvirtinimo procedūras Biržų rajono savivaldybėje. Sulaukę patvirtinimo imsimės darbų. Ir taip Likėnai, kaip kurortas, pamažu grįš į mūsų gyvenimą. Tuo labiau kad Šiaurės Lietuvoje tokių vietovių praktiškai nebuvo“, – kalba A. Skorupskas.
Aplinkos vertinimas direktoriaus akimis
Pasak A. Skorupsko, Likėnų kurortas ilgą laiką buvo apleistas, niekas į jį neinvestavo.
„Dėl kokių priežasčių, tai čia gal buvę politikai ar vietos gyventojai geriau paaiškins negu aš, bet kurortas, jo aplinka buvo labai nugyventa… Tų senų pastatų, kuriuos iš privačių asmenų perėmė ligoninė, dabar jau atstatyti neįmanoma. Juos turbūt reikia sulyginti su žeme… Dėl to laukiam ekspertizės išvadų“, – kalba ligoninės vadovas.
Pasak A. Skorupsko, susisiekimo problemos nėra, nes pacientus ligoninė atsiveža savo transportu. „Problema buvo viena – ligoninė buvo neapsakomai apleista. Tai koks gali būti apleisto daikto populiarumas? Kol nepadarai normalių sąlygų, atitinkančių XXI amžiaus reikalavimus, apie jokį Likėnų ir ligoninės populiarumą negali ir kalbėt. Galėjai ką nori pasakoti, bet atvažiavę žmonės pamatydavo, kas ten buvo likę… Dabar vaizdas pasikeitęs – ir parkas sutvarkytas, ir tvenkinys išvalytas. Tvenkinio vanduo skaidriausias, nes į jį prileista amūrų ir plačiakakčių, kad valytų tuos visus dumblus. Visa tai susiję su investicijomis – ir į gydyklas, ir į pastatus bei aplinką. Kaip sakiau, jau panaudota apie 2 mln. eurų, bet investuoti ruošiamės ir toliau. Naudojamos ir Europos Sąjungos paramos, ir valstybės, ir mūsų ligoninės lėšos. Labai norėtųsi, kad dar daugiau prisidėtų ir Biržų savivaldybė. Pavyzdžiui, statant automobilių stovėjimo aikšteles. Šių objektų įrengimas taip pat padėtų Likėnams tapti traukos objektu. Yra ir ryšio trikdžių. Nežinau, kodėl savivaldybė neinvestavo į viešųjų interneto prieigos taškų įrengimą, kai buvo toks etapas“, – mintimis apie Likėnus dalijosi Panevėžio respublikinės ligoninės direktorius A. Skorupskas.
O visus gerus pokyčius galintys pamatyti ir įvertinti žmonės.
„Jeigu būtų galima vienu sakiniu pasakyti apie Likėnus, tai feniksas kyla iš pelenų“, – sakė „Šiaurės rytams“ apie Likėnus ir reabilitacijos ligoninę kalbėjęs direktorius.
