Sovietmečio laikų statiniai – gilūs, neuždengti ir iš išorės beveik nematomi šulinėliai – toliau gresia pražūtimi ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
Į tokį šulinėlį įkritusį stirniuką teko gelbėti Skrebiškių kaimo gyventojams.
Šiame kaime gyvenanti Marytė Undzėnienė pirmadienį išgirdo gailų verksmą. Ji iškart pažino, jog tai mažo stirniuko pagalbos šauksmas.
Moteris nuskubėjo į buvusią mechaninių dirbtuvių teritoriją, šiuo metu priklausančią vienam ūkininkui. Ji žino, kad toje vietoje yra nemažai apleistų šulinėlių.
Moteris po buvusių dirbtuvių teritoriją vietą vaikščiojo gal pusvalandį, kol išsiaiškino, kuriame šulinyje yra įkritęs stirniukas. Jis atrodė maždaug mėnesio amžiaus.
Išvydęs žmogų gyvūnėlis ėmė dar labiau blaškytis.
M. Undzėnienė į pagalbą pakvietė tris skrebiškiečius jaunuolius. Jie paėmė kopėčias ir nuskubėjo prie duobės, kurioje buvo stirniukas.
M. Undzėnienė kopėčiomis nusileido žemyn į šulinio dugną. Ji baiminosi, kad gyvūnėlis priartėjus žmogui išsigąs, pradės blaškytis ir susižalos. Bet įvyko atvirkščiai – žvėrelis nurimo ir prisiglaudė prie savo gelbėtojos.
Stirniukas buvo iškeltas į viršų. Buvo matyti, kad šulinyje žvėrelis išbuvo neilgai, nebuvo dehidratavęs.
Gelbėtojai gyvūnėlį paleido – spėjo, kad netoliese kur nors yra išsigandusi jo mama.
Tai ne pirmas kartas, kai skrebiškiečiai iš minėtoje teritorijoje esančio šulinėlio išgelbėja stirniuką. Prieš kelerius metus teko gelbėti nediduką, vos kelių dienų stirnos mažylį. Tąkart jis buvo nusilpęs ir prieš paleidžiant į laisvę teko jį pagirdyti.
Kaimo žmonės kai kuriuos šulinėlius yra uždengę pačių pagamintais dangčiais.
„Šįkart viskas baigėsi laimingai. O kiek nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl žmogaus neatsakingumo“, – kalbėjo M. Undzėnienė.
Ji planavo apie tai pasikalbėti ir su ūkininku, kurio teritorijoje yra neuždengti, nelaimėmis grasinantys šulinėliai.