Praėjusį penktadienį iš Biržų muziejaus arsenalo salės buvo išlydėta po pasaulį keliaujanti ukrainiečių menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Klimenkos paroda „Dievo Motinos ikonos ant šaudmenų dėžių“. Šios parodos apsilankymas Biržams labai svarbus: paroda pagerbėme prieš trejus metus Mariupolyje nužudytą režisierių, antropologą, Biržų garbės pilietį Mantą Kvedaravičių, trejus metus mūšio lauke už savo tėvynę žūstančius Ukrainos karius ir visai neseniai už Ukrainos ir mūsų laisvę mūšyje kritusį biržietį Tomą.
Pusę milijono Ukrainos karių ligoninėms
Ukrainiečių menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Klimenkos darbai „Ikonos ant šovinių dėžių“ po pasaulį keliauja dešimt metų ir buvo parodyti apie 150 vietų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Parodų metu renkamos lėšos mobiliosioms ligoninėms, Ukrainos vaikams paremti ir kt. Menininkams jau pavyko surinkti daugiau kaip pusę milijono JAV dolerių (džiugu, kad ir biržiečiai parodos lankytojai pripildė aukų dėžutę, kurią muziejininkai perduos menininkams).
Naujausias ciklas „Dievo Motinos ikonos ant šovinių dėžių“ Lietuvoje jau buvo eksponuotas Sapiegų rūmuose Vilniuje, Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, Kino centre „Garsas“ Panevėžyje, Anykščių kultūros centre ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Nors paroda turėjo keliauti į Šiaulius, jos organizatoriai Lenkijos institutas Vilniuje ir parodos kuratorius Andžej Kerulis sutiko, kad paroda pirmiausia būtų eksponuota Biržuose.
Mirtį verčia gyvenimu
Patys Ukrainos menininkai į parodos pristatymą atvykti negalėjo, tačiau, paprašyti Biržų muziejininkų, atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame pasakoja apie šios parodos kelionės tikslą.
Tapytojas Oleksandras Kllimenko 2014 metais, kai Rusijos kariai įsiveržė į Rytų Ukrainą, išvyko į fronto liniją palaikyti ten dislokuotų batalionų. Būdamas priešakinėse linijose, jis atkreipė dėmesį į daugybę medinių dėžių iš panaudotų šaudmenų. Jas kariai naudojo malkoms, kartais kaip stalus ar taburetes.
Menininkui kilo mintis jas panaudoti ikonų tapymui. Taip ir prasidėjo šis projektas, kurį Oleksandras tęsia su savo žmona menininke Sofija, kilusia iš ikonų tapytojų šeimos. Jų darbų tikslas – papasakoti Ukrainos istoriją, kupiną sielvarto ir siaubo, didvyriško pasipriešinimo ir drąsos.
Viename interviu Oleksandras Klimenko sakė: „Šaudmenų dėžės paprastai laikomos po žeme, todėl mažiau tikėtina, kad jos sprogs ar bus sunaikintos. Jos man atrodo kaip karstai. Iškasti jie tampa mirties pranašais – zombiai išeina iš žemės ir žudo, sunaikina visus gyvus daiktus. (…) Norėjome sukurti simbolį, kuris ne tik priešinasi, bet ir nugali tą mirtį, nugali šiuos zombius – paverčia mirtį gyvenimu.“
„Kai galvojame apie karą, pirmiausia galvojame apie karius, karo vadus, galiausiai apie vyrus. Bet jautriausi, pažeidžiamiausi yra vaikai ir motinos. Bet tuo pačiu tai yra ir stipriausias gyvenimo pareiškimas, nes net kare, kančiose gyvenimas tęsiasi, gimsta vaikai, o motinos net labai sudėtingomis sąlygomis jais rūpinasi. Aš manau, kad būtent tai mes ir bandėme, sujungti savo ikonose, nutapytose ant amunicijos dėžių“, – videosiužete apie naujausią darbų ciklą „Dievo Motinos ikonos ant šovinių dėžių“, skirtą rusofašistų pagrobtiems vaikams, kalbėjo Sofija Atlantova.
Menininkė dėkojo kiekvienam už apsilankymą parodoje ir jos organizatoriams: „Aš tikrai jaučiu, kad Lietuvos žmonės kartu su Ukraina, vis dar padeda mums ir tai yra daugiau nei svarbu. Ačiū“.
Mantas Kvedaravičius. Žmogiškumas svarbiau už gyvybę
Karas Ukrainoje nėra kažkur toli. Tą biržiečiai pajuto pačioje karo pradžioje, kai visus pribloškė tragiška Manto Kvedaravičiaus žūtis Mariupolyje. Režisieriui, antropologui, mokslininkui žmogiškumas, kito žmogaus išsaugojimas, išgelbėjimas buvo svarbiau už savo paties gyvybę.
To ypač pasigendame dabartiniame globaliame pasaulyje, kur svarbiausią vietą užima pinigai. Apie tai parodos aptarime kalbėjo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė. Ji dėkojo Manto tėveliams Olgertui ir Banguolei Kvedaravičiams, randantiems jėgų aplankyti Manto memorialinę ekspoziciją muziejuje, radusiems jėgų ateiti ir į ikonų parodos išlydėtuves.
Vicemerė Astra Korsakienė gražiai atsiliepė ir apie mūšio lauke žuvusį biržietį Tomą, apie jo pilietiškumą, drąsą ir svajonę tapti kariškiu.
Apie būtinybę išmokti istorines pamokas, pasakoti jaunajai kartai apie Mantą Kvedaravičių kalbėjo muziejininkė Irutė Varzienė.
Viltis
Bet net sunkiausioje, tragiškiausioje situacijoje norisi kalbėti ir apie viltį. Menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Klimenkos ikonos keliauja ne tik po pasaulį, bet ir į frontą kariams, nes jie tiki jų galia, apsauga, nes jos teikia viltį.
Šie meno kūriniai tapo ir tam tikrais ambasadoriais valstybių vadovų susitikimuose. JAV ir Ukrainos derybų metų Saudo Arabijoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha dovanojo ant šovinių dėžės nutapytą ikoną Amerikos valstybės sekretoriui Marco Rubio. Ikoną ant šovinių dėžės popiežiui Pranciškui dovanojo Ukrainos graikų apeigų Katalikų bažnyčios patriarchas, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.
DELFI – apie saugumą ir grėsmes
Į parodos išlydėtuves atvykusios DELFI projekto „Saugu“ žurnalistės ir ambasadorės – laidų vedėja Kristina Pocytė-Medutė ir užsienio naujienų korespondentė, nuolat reportažus ruošianti iš priešakinių fronto linijų Ukrainoje Ana Daukševič dalinosi savo žurnalistine patirtimi Ukrainoje, apie pasiruošimą grėsmėms, perdavė ukrainiečių patarimus lietuviams.
