Eseistikos etiudai ir vienas verlibras
BANALYBĖ
Pats bėgimas nuo banalybės kartais tampa ta pačia ar net didesne banalybe.
Ar nuo banalybės, kaip ir viską smelkiančio popso, išvis įmanoma pabėgti?
Ar išvis reikia nuo ko nors bėgti, kad pabėgtum?
Yra ir kiti pabėgimo būdai.
Pavyzdžiui, bėgti stovint vietoje.
Ir taip nuo visko pabėgant, bet ne nuo popso.
CITATA IŠ SKAITYMŲ: APIE KAITĄ
„Tais atvejais, kai gyvenime įvyksta staigus posūkis ir vakarykštes aplinkybes pakeičia visiškai priešingos aplinkybės, žmonės su menkiau išsivysčiusiu pusiausvyros jausmu suklumpa, netenka moralinio tvirtumo. Pasaulis pasikeičia, o jie nežino kaip. Jis jau nebe vakarykštis, tačiau šiandieniniai bruožai dar nepažįstami. Nebesimato įprastų fizionomijų. Šiandien nebetikima tuo, kuo buvo tikima vakar, ir dėl to manoma, kad šiandien nebetikima niekuo. Naujas tikėjimas jau tūno juose pačiuose, tačiau stokojama pakankamų dvasinių jėgų tai apibrėžti.“
Jose Ortega y Gasset „Mūsų laikų tema ir kitos esė“, Vaga, 1999
NUOSTABUS ŽODIS
Koks nuostabus žodis… visraktis.
Viską atrakinantis (užrakinantis???) – spynas, sąmonę, visatą.
Ž o d i s visraktis yra d a u g i a u negu įrankis atverti svetimas duris.
NIEKAD
Vis daugėja miestų kurių tu niekada nepamatysi
Kaip ir knygų kurių neperskaitysi niekad
Niekad yra kodinis žodis atrakinantis sielos staugsmą
Vilko raudą virš kertamos girios vilkolakio verksmą
Sningant paskutiniam sniegui ir tampant žmogumi
Be galimybės sugrįžti
Vis daugėja miestų
Kurių aš niekada nepamatysiu vis daugėja draugų
Kurie tapo niekad – niekad yra kodinis žodis
Žymintis tai kas buvo kas niekad nepasikartos.
