Eseistikos etiudai ir vienas trieilis
AXIS MUNDI
Tūkstančius metų a x i s m u n d i simbolizavo tvarką ir lėtą kaitą.
Daugiau pastovumą, stabilumą, tašką, į kurį per amžius galėjai atsiremti laiko ir įvykių tėkmėje, ideologijų ir religijų vėjuose.
Dabartės vis sunkiau surast tą tašką, tą axis mundi; net pats tas taškas mūsų sąmonėje tapo savotiška tėkme, jis slidus it vėgėlė ar ungurys – mes kiekvienas turim ir kažkokius asmeninius a x i s m u n d i, o jie trapūs ir pažeisti naujųjų laikų pasaulio irimo, gamtos naikinimo, karų ir beprasmės daiktų-šiukšlių gamybos, biurokratijos vėžio metastazių…
IŠ SPALIO: KĖKŠTAS YRA EKOLOGIJOS KLASIKAS
Kėkštai ir ąžuolų gilės rudenį – ekologijos klasika.
Kėkštai yra ąžuolų sodintojai, regis, geriausi pasaulyje.
Jiems nereikia jokio išsilavinimo, pavyzdžiui, miškininko diplomo.
Kėkštai tiesiog renka giles ir neša jas, kur tik nori, ir slepia nuo kitų ir nuo savęs, kur tik gali…
Tą klasiką žinome seniai, tačiau šį rudenį kėkštai sodyboje vis viena nustebino.
Jaunas (gal apie 40 metų…) ąžuolas bėrė gausiausią gilių derlių; vėjui papūtus, regėjos, kad į žolę ir žolėtą takelį netoli ąžuolo krenta smarki liūtis su ledais…
Retai einu tuo taku po ąžuolu, tačiau dar niekad nebuvo tokio ištisinio gilių kilimo.
Galvojau: reiktų kurią dieną surinkti jas bent nuo tako, tačiau tinginystė pasiteisino.
Spalio rytą geriant kavą, pro langą išvystu visą būrį margų kėkštų – po tuo ąžuolu, ant to tako. Ir taip – kas dieną, ypač rytais – ir einu tuo taku po savaitės ir jaučiu – po kojomis – nė vienos gilės!
Tobulas darbas.
Ir kažkur – kažkada – iš šių gilių išdygs ir išaugs vienas kitas naujas medis.
ĄŽUOLO LAPAS
Apie pradžią
ir pabaigą – žino tą patį
ką žinai ir tu
