Iš tokio pavadinimo skaitytojas išsyk spėtų, kad tai bus eilinis patyčių derlingas tekstas, kurio vaga ves prie minties, jog mokytojo profesija Lietuvoje niekada nebus prestižinė, o dėl to kaip visuomenė esame pasmerkti degradavimui, bukumui ir pražūčiai.
Ne – šis tekstas ne toks. Jame, remdamasis oficialia – Valstybės duomenų agentūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – informacija, pateiksiu aiškų atsakymą į teksto pavadinime iškeltą klausimą ir pavaizduosiu to neišvengiamai būsimo ir laukiamo tapsmo aplinkybes.
Bet apie viską nuo pradžių.
Apie 44 proc. pedagogų per dešimtmetį išeis į pensiją, o juos keičiančios jaunosios mokytojų kartos atstovai bus linkę kurti modernaus šokio kompozicijas, o ne atlikinėti cheminius eksperimentus.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros pateikta statistine informacija apie bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus ir vadovus, 2023–2024 mokslo metais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dirba 27 297 mokytojai bei vadovai. Lyginant su pastaraisiais keleriais metais, šis skaičius mažai keitėsi (2021–2022 m. m. – 27 406; 2022–2023 m. m. – 27 396). Visgi šis lėtas mokytojų skaičiaus mažėjimas neturėtų raminti. Nes tai – tyla prieš audrą. Didelę.
Žvelgiant į ten pat pateiktą šios daugiatūkstantinės pedagogų masės išskaidymą pagal amžiaus grupes, tampa aišku, kad 12 033 mokytojai (ir mokyklų vadovai) priklauso amžiaus grupei nuo 55 metų. Iš jų 1915 pedagogų – jau per 65 metų amžiaus (5028 – 60–64 m.; 5090 – 55–59 m. amžiaus). Taigi, apie 44,1 proc. mokytojų ir mokyklų vadovų yra vyresnio amžiaus ir, didžiai tikėtina, pedagogo karjerą baigs per ateinančius 10–12 metų. Kitoje skalės pusėje – jaunoji karta: mokytojai (ir vadovai), priklausą trims amžiaus grupėms: iki 25 metų (440), 25–29 metų (727) ir 30–34 metų (1040). Iš viso – 2207 pedagogai, jaunesni nei 35 metų. Procentais – apie 8,1.
Šie skaičiai savaime turėtų kelti nerimą, bet neapsiribokime pastelinėmis emocijomis: 2021-ųjų gruodį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paviešino trumpą prezentaciją sukrečiančiu pavadinimu („Pirmiausia – mokytojas!“), kurioje pateikti tokie duomenys: pasirodo, kad tarp mokytojų, priklausančių amžiaus grupei nuo 19 iki 30 metų, stebėtinai mažai matematikos, fizikos, chemijos (po 2 proc.), lietuvių kalbos ir literatūros (3 proc.), biologijos, anglų kalbos (po 4 proc.) mokytojų – visų šešių dalykų mokytojai minėtoje amžiaus grupėje (19–30 m.) sudaro 17 proc. – ir tai mažiau nei visi tos amžiaus grupės šokio mokytojai (18 proc.). Be to, gausu jaunųjų muzikos (8 proc.) ir fizinio ugdymo (7 proc.) mokytojų. Panašu, mūsų valstybės perspektyvos eurovizijose ir olimpiadose – geros. Gaila, kad tik jose.
Galima drąsiai teigti – po dešimtmečio minėtų disciplinų mokytojai bus graibstyte graibstomi. Mokyklų direktoriai juos medžios.
Manau, kad visaverčiam asmenybės ugdymui svarbūs ne tik „didieji mokslai“, bet ir fizinis, meninis, dorinis ugdymas, taipgi ir paslaptingi „kiti dalykai“ (kurių mokytojų – 9 proc.). Nepaisant to, iš aukščiau pateiktų duomenų akivaizdu, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų padėtis dramatiška: apie 44 proc. pedagogų per dešimtmetį išeis į pensiją, o juos keičiančios jaunosios mokytojų kartos atstovai bus linkę kurti modernaus šokio kompozicijas, o ne atlikinėti cheminius eksperimentus.
Ir visa tai yra labai gerai.
Tai – priežastys, garantuojančios, kad mokytojo profesija Lietuvoje taps prestižinė. Netolimoje ateityje. Sulauksim. Drįstu teigti – dešimt metų.
2034-aisiais, spėju, didžioji dalis dabartinių vyresnio amžiaus mokytojų (tų dvylikos tūkstančių, kuriems dabar 55-eri ir daugiau) bus išėję į pensiją ir nebedirbs.
Taip, tikėtina, juos šiek tiek kompensuos jaunoji mokytojų karta, tačiau akivaizdžios dvi tendencijos: 1) staigus bendro mokytojų skaičiaus mažėjimas; 2) labai staigus „didžiųjų dalykų“ (anglų kalbos, tiksliųjų mokslų, biologijos, lietuvių kalbos) mokytojų mažėjimas.
Galima drąsiai teigti – po dešimtmečio minėtų disciplinų mokytojai bus graibstyte graibstomi. Mokyklų direktoriai juos medžios. Ką ten direktoriai: paskirų savivaldybių merai siūlys dešimttūkstantines išmokas ir nemokamą būstą – kad tik jų rajone atsirastų toks mokytojas. Atlyginimai, savaime suprantama, bus kosminiai – ir valstybinės mokyklos bus priverstos arba užsidaryti, arba tapti pusiau mokamos, kad tik sugebėtų išlaikyti „didžiųjų dalykų“ mokytojus. Švietimo sistemos padėtis dėl bendro mokytojų stygiaus bus tokia bloga, kad ministras prezidento kabinete lankysis dažniau nei kiti.
Dygs privačios mokyklos (labiau pasiturintiems), augs korepetitorių centrai (mažiau pasiturintiems), o visai nepasiturintys pirks vadovėlius ir mokys atžalas namie. Gal net vargo mokyklos atgims (daugiabučių rūsiuose) ir daraktoriai (buvę vadybininkai, kuriuos išdarbino dirbtinprotis).
Dygs privačios mokyklos (labiau pasiturintiems), augs korepetitorių centrai (mažiau pasiturintiems), o visai nepasiturintys pirks vadovėlius ir mokys atžalas namie. Gal net vargo mokyklos atgims (daugiabučių rūsiuose) ir daraktoriai (buvę vadybininkai, kuriuos išdarbino dirbtinprotis).
Taipgi, žinoma, laimėsim „Euroviziją“ bei visus įmanomus šokių konkursus.
Taigi, draugai, pirmyn į šviesią ateitį – laukti liko visai nedaug.
Bernardinai.lt
Darius Indrišionis, publicistas, istorikas
