Ne vienerius metus Biržų rajone plinta žinios apie sulaukėjusių šunų pjaunamus naminius gyvūnus, tarp jų ir kiemuose pririštus šunis. Prieš laukinius šunis žmonės – beginkliai, o ginklus turintys medžiotojai ir policijos pareigūnai – beteisiai. Šaudyti į pavojų keliančius sulaukėjusių bandų keturkojus neleidžia įstatymas.
Pjauna ir suėda net šunis ir kates
Biržų rajono gyventojai kreipiasi į įvairias institucijas ir prašo pagalbos ginantis nuo beglobių ir sulaukėjusių šunų grėsmės.
Štai Pačeriaukštės seniūnijos atstovai ir gyventojai rašo savivaldybei, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) ir prašo atkreipti dėmesį į situaciją Smilgių kaime. Anot gyventojų, laukinių šunų gauja įsibrauna į gyventojų kiemus ir pridaro žalos naminiams gyvūnams, paukščiams ir netgi pririštiems šunims. Esą masiškai pjaunami naminiai gyvūnai (šunys, katinai, vištos) – paukščiai sudraskomi vietoje, o pririštiems šunims perkandamos gerklės, jie suėdami.
Biržų medžiotojai žino tikrų istorijų apie netoli Biržų esančiose sodybose užpultus į kiemą išleistus veislinius šunis. Kai kuriems šuneliams gerklė ar stuburas perkąsti šeimininkų akivaizdoje.
Į pagalbą kviesti medžiotojai neturi teisės naikinti pavojų keliančius šunis. Dėl to žmonės jaučiasi nesaugūs, pagrįstai baiminasi dėl savo ir ypač vaikų sveikatos ir gyvybės.
„Tereikia pagalvoti, kas gali nutikti vaikui, kieme rankoje laikančiam, tarkim, kokį skanėstą, į kurį nusitaikytų laukinis šuo“, – sako Biržų savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje dirbantis medžioklės žinovas Jonas Čeponis.
Specialistui pritaria ir skyriaus vedėjas Ričardas Sabas. Anot jo, J. Čeponis skiria daug pastangų, kad mažėtų valkataujančių šunų populiacija, tačiau turimų priemonių nepakanka.
„Nejaugi reikia didelės nelaimės, kad pagaliau būtų įstatymiškai reaguota į problemą?“ – klausia R. Sabas. Anot jo, problema aktuali ne tik Biržų rajone. Naujausias pavyzdys – Bistrampolio dvare (Panevėžio r.) laukinių šunų sunaikinta danielių banda.
Draskomos stirnos ir jų jaunikliai. Medžiotojui teko matyti, kaip sulaukėjusi šunų banda elgiasi su stirna. Šunys ją apsupa palyginti dideliu ratu ir gąsdina lojimu. Stirna blaškosi nuo vieno krašto į kitą, kol netekusi jėgų krinta. Tada šunys ją puola ir sudoroja.
Laukinių šunų užmigdymo taktika – šiuo atveju mažai efektyvi
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus duomenimis, šįmet paimta 19 mažų sulaukėjusių šuniukų. Gyvūnai pristatyti į prieglaudą.
„Jie būtų suaugę ir padidinę populiaciją bei jos keliamą pavojų“, – sako J. Čeponis. Paimti ir du dideli šunys.
Mažieji šunys rasti sekant kales, didieji paimti naudojant injekcinį ginklą. Tačiau šis būdas kovojant su laukiniais šunimis neefektyvus. Viena, norint strėle pataikyti į gyvūną reikia pakankamai nedidelio atstumo, o laukiniai šunys priartėti neleidžia. Netgi taiklaus šūvio atveju strėlėje esantys migdomieji vaistai pradeda veikti po 15 – 30 minučių, todėl per tą laiką išgąsdintas šuo gali nubėgti labai toli. Užmigdyto gyvūno paieška gali trukti ilgai ar būti nesėkminga.
Todėl, pasak J. Čeponio, vienintelė išeitis – šaunamojo ginklo panaudojimo įteisinimas.
Atsirašinėjimų ratas primena laukinių šunų elgesį
Regint visus raštus, kuriuos kaimo žmonės ir savivaldybės specialistas siuntė institucijoms, susidaro įspūdis, lyg žmonėms padėti norintis valdininkas yra atsidūręs pavojingoje apsuptyje. Iš visų pusių skrieja atsakymai apie tai, kad padėti negali niekas – nėra tokio įstatymo. Ir pats žmogus nuo plėšraus gyvūno negali gintis, ir medžiotojo į pagalbą kviestis neturi teisės.
Į VMVT Biržų skyrių kreipėsi ir Biržų medžiotojų būrelis. Išdėsčius situaciją dėl sulaukėjusių šunų grėsmės prašoma inicijuoti įstatymo pakeitimus dėl šaunamojo ginklo panaudojimo prie sulaukėjusius, nesuvaldomus ir nenuspėjamo elgesio gyvūnus.
Medžiokliai norėtų gauti leidimą panaudoti šaunamąjį ginklą Smilgių kaime sumedžiojant laukinius šunis.
VMVT Biržų savivaldybei ir Biržų medžiotojų būreliui atsakė, kad bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimu laikinąja globa ir grąžinimu šeimininkams turi rūpintis savivaldybės. Toks esantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. O tai, ką, kur ir kuo galima medžioti, nustato Aplinkos ministerija.
Aplinkos ministerija parašo, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą galinti „formuoti valstybės politiką tik laukinių gyvūnų apsaugos srityje“. O laukiniai šunys Aplinkos ministerijos kompetencijai nepriskirtini.
Kam priskiriami sulaukėję šunys?
J. Čeponis kreipėsi ir į įstatymų leidėjo atstovą – Seimo narį Valdemarą Valkiūną. Tikisi bent iš jo išgirsti, kam priskiriami sulaukėję šunys ir jų agresiją juntantys kaimo žmonės ir kas turi inicijuoti įstatymo pataisas.
