„Karas – dinamiškas dalykas. Žmonėms Ukrainoje šalta ir valgyti reikia šiandien, o ne laukti, kol politikai išsidiskutuos. Jei šiandien paramos nenuvešim, rytoj gali nebereikėti“,- sako viešosios įstaigos „Pirmoji pagalba Ukrainai“ savanoris Giedrius Mociūnas.
Jis į Ukrainos Bojarkos miestą iš Biržų nuvežė humanitarinės pagalbos krovinį ir susitiko su šio miesto meru Oleksandru Zarubinu.
Pasikeitė vertybės ir prioritetai
Tai jau aštunta Giedriaus Mociūno kelionė į Rusijos užpultą Ukrainą. Pirmus kartus jis savanoriškai rinko paramą ir vežė į kariaujančią šalį. Du kartus vežė Biržų rajono savivaldybės labdaros krovinį – pirmąkart į Chmelnickio miesč, šįkart – į Bojarką.
Giedrius pasakojo, kad Ukraina ir jos žmonės vykstant karui stipriai pasikeitė. Jei prasidėjus karui 40 procentų šios šalies gyventojų palaikė rusus ar nebuvo jiems priešiški, tai dabar net 94 procentai į šią užpuolikų šalį ir jos žmones žiūri negatyviai.
Tačiau šiandien ukrainiečiams vienas didžiausių rūpesčių yra kovoti su kolaborantais. Deja, jų yra, ir nemažai. Apie tai daug kalbėjo Bojarkos rajono vadovai.
Biržiečiams padarė stiprų įspūdį tai, kad įvažiavus į Bojarką juos pasitiko ir visą vizito laiką lydėjo ginkluoti kareiviai. Meras O. Zarubinas sakė, kad naktimis iš Baltarusijos į už 70 kilometrų nuo sienos esantį Bojarkos miestą atvažiuoja greitos mobiliosios grupės. Jos vykdo diversijas, grobia žmones.
Kadangi biržiečiai buvo svečiai, rajono vadovai rūpinosi jų apsauga.
Biržiečiai kariškių šarvuotu visureigiu apžiūrėjo Bojarkos miestą. Per šį miestą teka Irpinės upė.
Artėjant rusų kariuomenei upė buvo užtvenkta, susidarė pelkėta ir nepravažiuojama plati teritorija. Kai kurie tiltai ukrainiečių buvo susprogdinti. Tad miestas nebuvo rusų okupuotas. Deja, stipriai apšaudytas.
Kitos vertybės ir prioritetai
G. Mociūnas pasakojo, kad O. Zarubinas į politiką atėjęs iš verslo. Su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partija „Sluga naroda“ rinkimuose dalyvavęs O. Zarubinas tapo Bojarkos meru. Pokalbio metu jis G. Mociūnui prisipažino, kad prasidėjęs karas viską apvertė aukštyn kojomis, prioritetai ir tikslai tapo visai kiti.
Kalbinti ukrainiečiai sakė iki karo rūpinęsi pasistatyti ir kuo gražiau įsirengti namus, sukurti patogų gyvenimą. O dabar svarbiausia rūsyje turėti konservų ir išgyventi dar vieną naktį…
Pagrindinis dalykas, kuo šiandien rūpinasi rajono vadovai, – kur evakuoti žmones. Mat artimiausiu metu laukiama kelių stiprių rusų atakų.
Jei jie subombarduos komunalines ir energetines struktūras, kelis milijonus ukrainiečių reikės evakuoti.
Bojarkos mieste gyvena 70 000 žmonių. Didelė dalis – daugiabučiuose.
Ko ukrainiečiai labiausiai tikisi iš trijų miestų (dviejų Lenkijos ir Biržų), su kuriais bendradarbiauja? Pirmiausia – paruošti kiek įmanoma daugiau vietų pabėgėliams, nes gali tekti evakuoti daug gyventojų.
Šiuo metu Ukrainos miestuose įrengiami „nepalaužiamumo centrai“, į kuriuos galės ateiti žmonės pasišildyti ir užkąsti. Žmonėms labai reikia vienkartinių indų, užpilamų sriubų, košių, turistinių viryklių. Ir šių dalykų reikia kuo skubiau, nes žiema jau atėjo.
Padėti reikia šiandien
Į Ukrainą dažnai vykstantis Giedrius Mociūnas sakė, kad anksčiau įvažiavęs į Lenkiją jis atsidusdavo lengviau – suvokdavo, jog jau yra Europos Sąjungos šalyje.
Tuo apsidžiaugdavo ir namie laukianti jo žmona ukrainietė Oksana.
Bet paskutinį kartą jis kelionės metu sakė suvokęs, kad Ukrainą taip pat priimantis kaip europietišką, tik karo užkluptą valstybę.
„Kai pabūni ten, perkainoji vertybes.
Tie mūsų kovo mėnesį artėjantys rinkimai yra niekas, palyginus su tuo, ką matėme – tarkim, Bučoje tankų sušaudytą daugiabutį, kur žuvo daugybė žmonių…
Ukrainiečiai mus mato ir yra dėkingi už paramą. Kartu jie suvokia, kad kovodami gina ir mus, europiečius. Dėl tokio požiūrio jiems lengviau prašyti pagalbos. Bet turime nepamiršti, kad padėti jiems reikia šiandien“, – kalbėjo biržietis Giedrius Mociūnas.
