Metai, kai Ukraina kariauja su agresoriumi. Metai, kai žūsta niekuo dėti ukrainiečiai. Metai, kai mes glaudžiame ir rūpinamės tais, kurie neteko savo namų, ir įvairia parama stengiamės, kad karas greičiau baigtųsi, o žmonės kuo mažiau kentėtų. Karo metinių dieną Lietuva būrėsi į Ukrainos palaikymo akcijas, suaukojo net 14 milijonų eurų radarams. Kartu buvo ir biržiečiai, kuriems tai svarbu ir rūpi.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkai nusprendė, jog Biržuose gyvenantys ukrainiečiai neturėtų šią jiems liūdną dieną likti vieni – pakvietė juos į svečius. Smagu, kad į muziejų atėjo tiek daug mūsų kaimynais, draugais tapusių ukrainiečių. Teko nešti į pilies menę papildomas kėdes, suolus. Vaikams įdomiausia buvo rašyti žąsies plunksna, groti skudučiais. Suaugusieji pynė lietuviškas juostas, grojo senovinėmis kanklėmis. O paskui visi dainavo: lietuviškas dainas keitė ukrainietiškos.
Jaudinančius laiškučius žąsies plunksna surašė ukrainiečiai. Juose – padėka lietuviams už pagalbą, ilgesys ir meilė savo šaliai Ukrainai ir įsitikinimas, kad taika greitai ateis ir jie galės grįžti namo.
Ruošėsi muziejininkai ir vakarui, kur prie paminklo Laisvės gynėjams turėjo vykti Ukrainos palaikymo akcija: virė didžiulį termosą žolelių arbatos, rišo juosteles su Ukrainos vėliavos spalvomis, repetavo Ukrainos himną ir metė aukas į aukų dėžutę, nes ir čia gyvenantiems ukrainiečiams reikia pagalbos.
Kartu su visa Lietuva karo metinių vakarą prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę rinkosi ir biržiečiai: kariai savanoriai, jaunieji šauliai, didelis būrys Biržų gyventojų, kuriems rūpi ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos ateitis. Kartu buvo ir ukrainiečiai-biržiečiai, kurie rado prieglobstį mūsų mieste.
Viktorijos Morkūnienės vadovaujami choristai kartu su ukrainiete Liudmila užvedė Lietuvos ir Ukrainos himnus, Jūratės Garnelienės vedami dainininkai dainavo ir visus kvietė dainuoti lietuviškas dainas, Liudmila su mažąja Adelina jautriai sudainavo maldą Ukrainai. Biržų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė vis ragino nepamiršti skambinti ir aukoti radarams. Kaip ir visoje Lietuvoje, prie paminklo buvo uždegti laužai, žmonės degė ir žvakutes tiems, kurie žuvo už mūsų ir už Ukrainos laisvę.
Savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė dėkojo biržiečiams, savivaldybės žmonėms, o ypač Sandrai Balčiūnienei, už rūpestį karo pabėgėliais. Tas rūpestis niekada nenutrūksta, nes žmonės serga sunkiomis ligomis, jiems reikia padėti nuvykti į procedūras kituose miestuose, reikia pasirūpinti, kai sugenda daiktai, kai nėra šiltų drabužių atėjus žiemai kai iškyla įvairių kitų problemų. I. Varzienė pasidžiaugė, jog Biržuose gimė ir vienas ukrainietis, kuris ramiai miegojo vežimėlyje minėjimo metu.
Visų ukrainiečių vardu lietuviams dėkojo mokytoja Natalija, kurios kalbą iš ukrainiečių kalbos vertė Giedrius Mociūnas, nepailstantis Ukrainos rėmėjas, nuolat vežantis humanitarinę pagalbą į Ukrainą.
Tačiau labiausiai visus nustebino mažosios ukrainietės Mašos kalba. Nors Biržuose mergaitė su šeima gyvena dar ne visus metus, tačiau ji puikiai išmokusi lietuvių kalbą ir į visus kreipėsi lietuviškai. Ilgoje savo kalboje mergaitė prisiminė krentančias bombas, prisiminė pasitraukimą ir Ukrainoje, kur vyksta karo veiksmai, likusius savo senelius. Kiekvieną sakinį lydėjo gilus vaiko atodūsis. Mergaitė dėkojo šaliai ir žmonėms, kurie priglaudė jos šeimą. Ir teisingas buvo E. Lansbergienės pastebėjimas, kad lietuvių kalba, matyt, nėra tokia sunki, jei ją galima išmokti per pusmetį. Deja, kai kurie ir penkiasdešimt metų gyvenantys Lietuvoje kitataučiai neįstengia ar nenori jos išmokt.
Tą liūdną karo Ukrainoje metinių vakarą nuotaiką praskaidrino tai, kad lietuviai yra vieninga ir dosni tauta, žinanti laisvės kainą. Lietuvos žmonės radarams suaukojo 14 milijonų eurų. Neliko tuščia ir aukų dėžutė aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo Biržuose. Biržiečiai tą vakarą čia prisiglaudusių ukrainiečių reikmėms suaukojo 400 eurų.
Editos Mikelionienės nuotr.
