Sutvarkytas Antano Dauguviečio parkas tapo biržiečių traukos centru. Vaikų žaidimo aikštelė, maudykla, lauko sporto įrengimai, apšviesti takeliai tapo įvairaus amžiaus miestelėnų laisvalaikio praleidimo vieta. Tačiau akylesni lankytojai, ypač nuklystantys į pietvakarinę parko dalį, pastebi vieną kitą džiūstančią ar nudžiūvusią eglę, nors visai neseniai parke tokios buvo išpjautos.
Kad yra nudžiūvusių ar džiūstančių eglių, patvirtino ir savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė. Anot specialistės, ir A. Dauguviečio parko neaplenkė šalies eglynų nelaimė – medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų plitimas. Vienintelis būdas stabdyti jų plitimą yra laiku šalinti užkrėstus medžius ir operatyviai išgabenti tokią medieną iš miško. Ateityje iškirstose vietose ketinama sodinti lapuočius medžius. Anot J. Bruniuvienės, mišrūs miškai yra atsparesni šio kenkėjo plitimui, tad norint išsaugoti parką jį reikia mišrinti. Artimiausiu metu kenkėjų pažeistos eglės parke bus vėl pjaunamos.
Eglynai kenčia visoje šalyje
O situacija dėl kenkėjų niokojamų pušynų ir eglynų sudėtinga visoje šalyje. Kaimyninio Rokiškio rajono miškai dėl masinio miško kenkėjų plitimo paskelbti stichinės nelaimės zona. Dėl tokios pat priežasties stichinė nelaimė skelbiama dar keturiose šalies savivaldybėse.
Kokia padėtis mūsų rajono miškuose ir kokie pavojai gresia rajono pasididžiavimui Biržų giriai, klausėme Valstybinės miškų urėdijos Biržų regioninio padalinio vadovo Alvido Kurkliečio. Jis patvirtino, kad situacija yra labai prasta. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet yra atrėžta biržėmis arba iškirsta plynai sanitariniais kirtimais dvigubai daugiau brandžių eglynų nei pernai. Iškirsti plotai jau perkopė 50 ha.
„Manau, kad ateina mūsų laikas. Pietvakarinėje Europoje – Čekijoje, Vokietijoje toks kenkėjų pikas praėjo prieš kelerius metus, ten papildomai iškirsta milijonai kubinių metrų miško. Dabar ši bėda atslenka pas mus. Padėtis atskiruose Lietuvos regionuose nėra visiškai vienoda, pas mus dar nėra paskelbta ekstremali situacija ir šiais metais jos jau neskelbsime. Bet jei žiema bus šilta, kitais metas reikia laukti dar didesnio kenkėjų piko”, – sakė A. Kurklietis. Anot specialisto, labiausiai kenčia brandaus amžiaus ištisiniai eglynai. Biržų giria yra lapuočių miškas su eglių priemaišomis, todėl čia pavojus yra mažesnis. Pušynų pas mus beveik nėra, kituose rajuonuose juos puola spyglius graužiantis kenkėjas pušinis pjūklelis.
Kiek liks Užušilių miško
Visa, apie ką anksčiau kalbėta, gali būti atsakymas į socialiniuose tinkluose pasklidusia žinią apie kertamą Užušilių mišką. Anot A. Kurkliečio, šis miškas yra geras ištisinio eglyno pavyzdys ir tai, kas jame vyksta, yra kenkėjų puolimo pasekmė.
„Nenoriu būti blogas pranašas, bet… Žinoma, miškas išliks, iškirstas biržes mes atželdinsime arba jos atsikurs savaime, tačiau kokie bus miško nuostoliai dėl šio kenkėjo, dabar atsakyti sunku”, – sakė vadovas.
Dabar šiame miške numatytos 9 biržės, kurios bus iškirstos plynu sanitariniu kirtimu. Dar apie 150 kubinių metrų bus iškirsta atskirais pažeistais medžiais.
Šioje vietoje reikėtų pridėti ir miškininkų kreipimąsi į privačių miškų savininkus, kad šie nepamirštų patikrinti savo valdų. Laiku pastebėjus ligos židinius, ją galima suvaldyti. Kitu atveju miško gali ir nelikti.
