Biržų ligoninė ir jos steigėja savivaldybė planuoja galutinai atsisakyti vaikų ligų skyriaus.
Sprendimą kone atvirai grindžiant piniginiais motyvais (skyrius nešantis tik nuostolį), prabilo už tokius sprendimus balsuoti turinti Biržų savivaldybės tarybos narė, dviejų mažamečių vaikų mama Edita Čepokienė. Politikė kėlė klausimą, kodėl rajone vaikai vertinami mažiau už kai kuriuos kitus suaugusius ligoninės pacientus.
Biržų ligoninės planai ir pinigai
Ketvirtadienį vyko Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Darbotvarkėje buvo 25 klausimai ir aktualiausios žinios. Šios buvo pateiktos posėdžiui baigiantis. Apie vėjo jėgainių ir, pasak vieno tarybos nario, malūnų plėtrą bei naujus autobusus padiskutavę politikai po kelių valandų pamažu priartėjo prie informacijos apie medicinos įstaigas.
Ant keliolikos lapų buvo išdėstyta informacija, kokiomis kryptimis ketinama vykdyti Biržų ligoninės paslaugų plėtrą. Tiksliau, koks būtų šių paslaugų poreikis.
Viename lape išdėstyta preliminari investicijų poreikio suvestinė. Joje išdėstytos išlaidos, kurių reikėtų ligoninėje plečiant antrines ambulatorines, medicininės reabilitacijos, dienos stacionaro veiklą bei modernizuojant palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas.
Kuriamiems planams reikėtų 2 mln. 288 tūkst. 533 eurų investicijų.
Pasak planą komentavusių savivaldybės administracijos atstovų, tai dar nėra tikras paslaugų plėtros modelis. Kai jis bus parengtas, planą turės tvirtinti savivaldybės taryba.
Ar investicijų poreikis bus patenkintas, jau spręs Sveikatos apsaugos ministerija.
Apie pasirengimą dienos chirurgijai
Ligoninės pateiktame preliminariame investicijų poreikio plane yra vaikų ir suaugusių dienos stacionaro paslaugų plėtra. Jai numatyta 361 tūkst. 281 Eur. Didžiąją dalį (apie 263 tūkst.) sudarytų statyba, rekonstravimas, remontas. 37 tūkst. 712 Eur reikėtų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms.
Tarybos narys socialdemokratas Dalius Jakubėnas lentelėse pasigedo žinių apie stacionarų chirurgijos skyrių. Gydytojo nenuramino informacija apie dienos chirurgijos skyrių.
„Aš žiūriu – „iškrenta“ stacionarinė chirurgija, o tai yra baisiausia tragedija. Dienos chirurgija – tai ne chirurgija“, – emocingai kalbėjo gydytojas. Jis išgyveno, kad ligoninė praras pinigus.
Savivaldybės atstovai aiškino, kad chirurgijos stacionaro nesiruošiama uždaryti, o sykiu galima kurti ir dienos chirurgijos skyrių.
„O kas už operacijas sumokės? Mano operacijos įkainotos per du tūkstančius eurų… Žodinis pažadas nieko nereiškia, o mums pateiktose lentelėse nėra nieko apie stacionarą“, – gydytojas vertino pagal ligoninės informaciją parengtą preliminarų planą.
Mero pavaduotoja, gydytojo bendrapartietė Audronė Garšvaitė tikino, kad chirurgijos paslaugos naikinti neplanuojama.
„Mes su tuo nesutinkame. Paslaugos išliks, tik klausimas, ar gydytojams pavyks jas išlaikyti“, – pastebėjo vicemerė.
Širdį skauda dėl vaikų
Kaip pastebėjo tarybos narė „valstietė“ Edita Čepokienė, informacinėse lentelėse regima tai, ką ketinama kurti, bet nerodoma, ko nebebus.
„Nematome, ką žadama mažinti. Kas laukia kaimo medicinos punktų? Pavyzdžiui, Pačeriaukštės, kuriame jau nuo birželio niekas nedirbs“, – kalbėjo E. Čepokienė, akcentavusi, kad žmonės laukia paaiškinimų, kas dabar vyksta. Politikė siūlė tarpininkauti savivaldybės vadovams kalbantis su žmonėmis ir jiems aiškinant apie planuojamus sveikatos priežiūros pokyčius rajone.
Tarybos narė kelis sykius kėlė klausimą, kas bus su vaikų priežiūra iš viso atsisakius ligoninėje vaikų stacionaraus skyriaus.
„Jūs kalbate tik apie vieną chirurginį skyrių, o man tą girdint širdis kraujuoja… Mūsų vaikai nebegalės būti gydomi ligoninėje, nes mes patys uždarome tą skyrių. Tėvai bus verčiami vaikus vežti į Panevėžį“, – prabilo E. Čepokienė. Ji kalbėjo apie atimamą galimybę būti arčiau sergančio ir savo krašto ligoninėje gydomo vaiko.
„Kodėl buvo taip pasirinkta – uždaryti vaikų skyrių?“ – klausė du mažamečius vaikus auginanti tarybos narė, kalbėjusi, kad vaikai ir jų sveikata, galimybė nebūti atskirtiems nuo toli gyvenančių tėvų privalėtų būti svarbiausiu prioritetu.
E. Čepokienė prisiminė 2018 metais gulėjusi Biržų ligoninės Ginekologijos skyriuje ir su kitomis moterimis kalbėjusi apie tai, kad jos galėtų gydytis ir Panevėžyje. O vaikų skyrius turėtų būti arčiau jų namų ir tėvų.
Tarybos narę apstulbino atsakymas, kad per metus Biržuose ligoninės stacionare esą gydyti tik 7 vaikai. Jų skaičius rajone mažėjantis, tas juntama ir mokyklose.
„O kaip bus su priėmimo skyriumi?“ – vėl atkakliai klausė E. Čepokienė, girdėjusi įvairių liudijimų apie patirtis su minėtu skyriumi. (Ketvirtadienį „Šiaurės rytuose“ buvo publikuotas straipsnis apie įvykius, susijusius su Biržų ligonine.)
„Tai, kas ten įvyko, yra žiauru… Nėra taip, kaip kai kurie gydytojai mano, kad jų įstaigose viskas yra gerai ir nieko nereikia keisti“, – sakė administracijos direktorė Irutė Varzienė. Ji kalbėjo apie planuojamą kvalifikacijos kėlimą, jau seniai akcentuojamą pertvarkos kryptį – skubios pagalbos stiprinimą ir dienos centrų kūrimą.
„Svarbu, kad būtų dienos skyrius ir kad būtų pediatrų“, – vaikų gydytojų trūkumo aktualiją paryškino vicemerė A. Garšvaitė.
Tomas Četvergas pabrėžė informacijos apie pertvarkos planus trūkumą. Žinią, anot politiko, būtina perteikti žmonėms suprantama kalba.
