Biržai nuo seno garsėja kaip taikiai sugyvenančių daugelio religinių konfesijų kraštas.
Tačiau ir dabar kartkartėmis atsiranda nesusikalbėjimo tarp katalikų ir reformatų bendruomenių žmonių, nors vadinti juos kažkokiais konfesijų ideologiniais nesutarimais būtų neteisinga.
Apie reformatų ir katalikų tarpusavio santykius vėl kalbėti paskatino redakcijoje sulauktas telefono skambutis. Pasak skambinusios moters, neseniai vykusioje evangelikų reformatų kapinių šventėje Rinkuškių kapinėse nuskambėjusi kunigo mintis, kad šiose kapinėse turėtų būti laidojami tik evangelikų reformatų tikėjimą išpažinę žmonės. Mat kitados šią žemę reformatai išsipirko ir išsidalijo savo šeimų kapavietėms.
Moters nuomone, dabartiniais laikais toks noras gali būti suprastas kaip išskirtinumo ar kažkokio pykčio ant kitų tikėjimų žmonių demonstravimas. „Visa žemė yra Dievo“, – sakė pašnekovė, pridurdama, kad kapinėse yra daug laisvos vietos, kurios tikrai pakaktų visiems – ir reformatams, ir katalikams.
„Juk kapines bei jų aplinką tvarko ir katalikai, ir reformatai, ir tai niekam nekliudo. Tačiau laidotis katalikams čia nevalia. Manau, tai šiais laikais nėra teisinga“, – sakė moteris.
Tokios pat, kaip ir visos kitos
Rinkuškių kapinės turbūt vienintelės rajone, kur retkarčiais vis iškyla konfliktai dėl ketinimų čia laidoti kito tikėjimo velionį.
Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir jo prieduose nurodyta, kad kapinės yra arba viešos, arba konfesinės. Konfesinėmis vadinamos kapinės ar jų dalis, pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens statusą turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
Pasak Biržų savivaldybės administracijos direktorės Jurgos Bagamolovienės, mūsų rajone nėra konfesinių, t.y. sutartimi priskirtų religinei bendruomenei kapinių.
Anot Širvėnos seniūno Sauliaus Eigirdo, seniūnija Rinkuškių kapines prižiūri pagal tą pačią tvarką, kaip ir kitas seniūnijos teritorijoje esančias kapines, jokių skirtumų čia nėra.
Tik kartais tariamasi su evangelikų reformatų bendruomenės atstove, kaip geriau padaryti vieną ar kitą darbą.
Ne konfesijų priešprieša, o moralės klausimai
Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas kunigas Rimas Mikalauskas sakė, jog Rinkuškių kapinėse laidotis gali visi, bet „kiekvienuose namuose yra sava tvarka“.
Anot kunigo, šiose kapinėse be problemų laidojasi mišrios šeimos, iš kurių vienas yra reformatų tikėjimo, taip pat jų artimieji.
„Kapinės juridiškai nėra konfesinės, bet tai dar sovietmečiu primesta tvarka. Jos nacionalizuotos, kaip ir kita bažnyčios žemė. Paradoksalu, tačiau sovietmečiu žmonės gerai žinojo, kad čia yra reformatų kapinės, gerbė vieni kitus ir nebandė čia brautis. Mes saugome ir gerbiame žmonių nuosavybės teisę. Kažkada šią žemę kapinėms žmonės išsipirko, burtų keliu gabaliukais išsidalino šeimų kapavietėms ir jos jiems priklauso. Laikai keičiasi ir norima lipti per jų galvas, per nuosavybę, ateiti ant svetimo gero tokiais bolševikiniais metodais. Kapinės gražios, sutvarkytos, kodėl man čia nepasilaidoti? Tai primena ėjimą gyventi į tuščius žydų namus“, – emocingai kalbėjo kunigas R. Mikalauskas.
Anot dvasininko, tai yra moralės dalykai, o ne konfesijų priešprieša. „Yra žmonių, kurie galvoja, kad viską galima daryti, jei tai neprieštarauja įstatymui. Bet dar yra moralės įstatymai. Paprastai šie konfliktai kyla su naujakuriais, žmonėmis, kurie negyveno šiame krašte ar atsikraustė palyginti neseniai“ – kalbėjo kunigas. Kaip gražų pavyzdį tokių nesusipratimų sprendime jis minėjo Pasvalio rajono Švobiškio evangelikų reformatų kapines. Vietos valdžia, matydama, kad bręsta panašus konfliktas, skyrė naują kapinių plotą, kuriame dabar laidojami kitų konfesijų tikėjimą išpažinę mirusieji.
R. Mikalausko nuomone, Rinkuškių kapinaitės yra konfesinės, nors juridiškai tai dar nėra įteisinta. Apie pageidavimą jas įteisinti raštai savivaldybei išsiųsti jau prieš kelerius metus, tačiau sprendimo kol kas nėra. „Reikia sėsti prie bendro stalo ir dirbti, apibrėžti kapinių statusą, nes dabartinis jų statusas neatitinka moralinio“, – sakė kunigas R. Mikalauskas.
Svarbiausia žinoti, kas esi
Iš esmės panašiai kalbėjo ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Jonas Morkvėnas. Anot kunigo, katalikai savo konfesinių kapinių neturi, su tam tikromis išlygomis konfesinėmis galima būtų laikyti Suosto bažnyčios šventoriuje esančias kapinaites, nes jos atsidūrė bažnyčiai priskirtame žemės sklype.
J. Morkvėnas sakė, kad ir katalikų kapinės istoriškai susiformavo taip pat, kaip ir reformatų – žemės plotus kapinėms žmonės arba išsipirko, arba juos kažkoks fundatorius dovanojo. „Kapinės dabar nėra bažnyčios nuosavybė, jei ten laidojasi kitos konfesijos žmogus, tokia yra jo ar artimųjų valia. Jei tai katalikų tikėjimo žmogus, mes jį galime palaidoti su katalikiškomis apeigomis. Jei laidojamas reformatų tikėjimo žmogus, ji laidoja reformatų dvasininkas. Ir mes tokiam dalykui prieštarauti negalime“, – sakė J. Morkvėnas.
Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė. „Jei yra reformatų kapinės, katalikui ten laidotis neturėtų kilti minčių, aš čia nekalbu apie mišrias šeimas. Apskritai ta problema, apie kurią dabar kalbame, su laiku tik aštrės, nors atrodytų, kad turėtų nykti. Bėda ta, kad žmonės yra praradę savo identitetą – jie nebežino, kas jie tokie yra. Krikštijasi vieno tikėjimo bažnyčioje, vėliau nueina į kitą, paskui dar kažin kur. Tuomet ir kyla panašūs konfliktai. Kartais paklausus žmogaus, koks tavo tikėjimas, jis atsako – biržietiškas. Reiškia, žmogus nežino, kokiai konfesijai – katalikų, reformatų ar dar kokiai jis priklauso. Jei žmogus yra sąmoningas ir praktikuojantis katalikas, reformatas ar liuteronas, jam net minčių nekils laidotis kitos konfesijos kapinėse ir jokios problemos nebus. Kai žmogus nežino, kokiai bažnyčiai jis priklauso, tuomet visokie tokie dalykai ir kyla. Tai identiteto klausimas. Šiandien žmonės tampa savotiškais universalais, pradedant lyties ir kituose dalykuose, ir jie pasidaro visiški gyvenimo nuliai. Savo identiteto žinojimas yra visų kitų dalykų pagrindas“, – kalbėjo kunigas J. Morkvėnas
