Anksčiau ar vėliau visi įgysime nuosavos žemės. Tiesa, sklypas standartiškai bus nedidelis, apie metrą pločio, antra tiek ilgio ir apie 2 metrus į gylį. Šiame plote neauginami rapsai ar kviečiai, jis skirtas sodinti dekoratyvinius augalus. Tiek žemės liks ir tiems, kurie dabar valdo šimtus ar tūkstančius hektarų dirbamos žemės. Tačiau kai kam žemės (pinigų) alkis toks didelis, kad jie tiesiogine prasme pasiryžę suarti ir apsėti net rūtų darželį po mylimosios langu. O priemonių tramdyti tokiam apetitui praktiškai nėra.
Kyla problemų dėl ūkininkų begėdiškai nuariamų vietinės reikšmės kelių pakraščių. Kai kur arėjai priartėja tiek, kad jau ima užkabinti net kelio sankasas. Tuo tarpu net pats labiausiai nususęs vietinės reikšmės kelias turi jam nustatytą apsauginę zoną – po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunos.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra nurodyta, kas draudžiama daryti kelio apsauginėje zonoje. Būsite kaltas, jei ten pasistatysite trobą, įkasite reklaminį stulpą ar nulipdysite paminklą. Jus nubaus, jei čia suorganizuosite mitingą ar pardavinėsite ledus iš vežimėlio. Tačiau arti ir akėti galite į valias – skersai ir išilgai.
Kiekvieną pavasarį ir rudenį apie tai daugiau ar mažiau kalbama, tačiau kalbos, kaip žinia, į dangų neina. Anot savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Ričardo Sabo, skyrius iš įvairių seniūnijų gauna signalų apie suartas pakeles. Pasak vedėjo, teisinių svertų nėra, tenka apeliuoti į žemdirbių sveiką nuovoką ir sąžinę.
Apeliuoti, aišku, reikia, tačiau kažin ar įmanoma prisibelsti. Vyresni, sovietų armijoje dar tarnavę vyrai turėtų prisiminti posakį, kur buvo kareivio sąžinė ir kas toje vietoje išaugo. Čia irgi panašiai, nes apie problemą kalbama seniai. Tvarkingiems ūkininkams to priminti nereikia, o kitiems prisiminti labai padėtų baudos.
Panašiai galvoja ir AB „Kelių priežiūra“ Šiaurės regiono Pasvalio kelių tarnybos Biržų meistrijos vyr. inžinierius Virginijus Degutis. Anot specialisto, daugelyje vietų užariami šalikelės grioviai. „Mes juos iškasame, o ūkininkai skuba užarti. Jei nepavyksta per vienerius metus, antrais metais būtinai pribaigia. Juk griovius kasame ne šiaip sau, o kad nusausintume kelio sankasą, jog pastaroji neįmirktų ir kad kelias nebūtų sugadintas. Bet niekam tai nerūpi“, – apmaudžiai kalbėjo V. Degutis.
Anot vadovo, prieš pjaudami žolę nuo kelio sankasos, kelininkai neretai pirmiausia turi surinkti ten nuo laukų surinktus ir sumestus akmenis. „Kaltinti mus dėl prastos kelių būklės visi greiti, o kad iš laukų važiuojanti technika nevaloma, gruntas nešamas ant žvyrkelių ir asfalto dangos, niekas matyti nenori“, – piktinosi kelininkas.
Biržų savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Arnašė sakė mananti, jog tai, kad niekaip nereglamentuojama žemdirbystė kelio apsaugos zonoje, yra spraga įstatyme. Anot specialistės, vietinės reikšmės keliai yra savivaldybės nuosavybė, todėl dabar vyksta diskusija su Žemės ūkio bei Teisės ir civilinės metrikacijos skyriais, kokius dokumentus galėtų paruošti savivaldybė šių kelių apsaugai.
