Jau penkeri metai, kaip socialinės paslaugos šeimai suteikiamos nauja tvarka. Jei anksčiau socialinis darbuotojas buvo atsakingas už visą socialinių paslaugų eigą, tai naujoji tvarka sumažino šią atsakomybę, padalinant ją su įsteigtu atvejo vadybininko etatu. Tačiau pats procesas išliko socialinio darbuotojo kompetencijų lygyje. Socialinis darbuotojas dirbo savivaldybėje, o dabar VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre. Kiltų klausimas: nuo to geriau klientui ar darbuotojui?
Darbuotojui darbo krūvis sumažėjo, tačiau darbas palengvėjo nežymiai, nes atsirado galimybė eiti kartu su klientu jo gyvenimo keliamų iššūkių keliu. Tai tarpusavio santykių šeimoje sprendimai, tarpininkavimas įvairiose įstaigose, lydėjimo paslaugos, užsakant įvairias kitas paslaugas, derinat mokestinių sunkumų situacijų sprendimus, retais atvejais atstovaujant klientui pabėgusio paauglio paieškoje, organizuojant kitų įstaigų paslaugų apmokėjimą, netgi sprendžiant daugpatystės klausimus, rengiant mokymus, kultūrinius renginius. Nemažai tėvų stokoja kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Tad tenka ir čia įgūdžius ugdyti. Sprendžiamas ir nedarbo klausimas, nors dauguma socialines išmokas gaunančių stokoja motyvacijos užsidirbti legaliai ir tokiu būdu susimažinti skolų naštą. Neretai reikalingas ir finansinio raštingumo, efektyviai paskirstant lėšas iš turimo biudžeto, ugdymas. Net prireikia žinių, ugdant efektyvios komunikacijos krizės šeimoje atvejais.
Darbas tapo nežymiai produktyvesnis dėl atsiradusių galimybių klientui pasinaudoti nemokamomis psichologo, mediatoriaus, priklausomybių konsultanto, tėvystės ugdymo paslaugomis, kurių buvo stokojama ankstesnės tvarkos metu. Tačiau tarpinstitucinio komandinio bendradarbiavimo sąvokos įgyvendinimas vis dar yra karštos bulvės mėtymo lygmenyje, ypač sprendžiant vaikų mokykloje elgsenos, lankomumo problemas. Iš socialinio darbuotojo vis dar reikalaujama būti visų sričių specialistu. Kiekvienas atvejis unikalus ir reikalaujantis didelių kompetencijų įvairiose gyvenimo srityse.
Kodėl pokyčiai nežymūs? Lig šiol klientas baiminasi žodžio „psichologas“, sunkiai supranta mediatoriaus, priklausomybių konsultanto vaidmenis, išlikęs neigiamas požiūris į socialinių tarnybų atsiradimą buitinėje jo rutinoje. Tokį požiūrį sąlygoja žema savivertė (pasitikėjimu savimi ir kitais), baimė prarasti laisvę gyventi senu įpročiu, o kartu suvokiant, kad galimi ir kiti praradimai. Socialiniam darbuotojui tenka įdėti nemažai energijos ir išmonės kliento požiūrio keitimui, motyvacijos keistis auginimui. Sunkiausias darbas su klientais, turinčiais priklausomybes, psichikos ir žymų intelekto defektą, kurių sąmoningumu manipuliuoja sau naudos (sąmoningai ar ne) siekiantys tretieji asmenys, nežinantys, kad tokiu būdu sunkina bičiulio gyvenimą. O geresnė pagalba draugui būna visada tik bendradarbiaujant su jam priskirtu socialiniu darbuotoju, jei tikrai yra nuoširdus poreikis padėti draugui. Tik toks rūpestis savo artimu pakelia jo gyvenimo lygį į aukštesnę pakopą kartu su savuoju, gaunat pačiam didžiulę dvasinę dovaną – pasitenkinimą, kad padėjau kitam ir matau puikų rezultatą.
Šiais metais įsteigtas individualios priežiūros darbuotojo etatas, kurio tikslas padėti atvejo vadybos apskaitoje esantiems tėvams, auginantiems kūdikius ir vaikus su negalia iki 3 metų, ugdytis socialinius įgūdžius, vaiko tinkamos priežiūros užtikrinimui. Ir tai leidžia ženkliai sumažinti mažamečių vaikų paėmimo atvejus, gerina mamos atsakingo požiūrio ugdymąsi.
Nauju iššūkiu socialiam darbuotojui 2022 metais tapo Ukrainos pabėgėliai. Susidurta su kitu kultūriniu požiūriu, su baime dėl ateities, su išgyvenimo problemomis, dokumentų tvarkymosi, vaikų ugdymo, medicininių paslaugų sunkumais piliečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, neturintiems pilietybės. Jų gyvenimo kokybės klausimais padeda Biržų savivaldybės specialistė Sandra Balčiūnienė, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, Raudonojo kryžiaus draugija, Biržų labdaros ir paramos fondai, kitų įstaigų specialistai ir mokantys rusų kalbą piliečiai.
Šiais metais nuo liepos mėnesio įsigaliojus pataisoms Smurto artimoje aplinkoje įstatyme, pagausėjo socialinės pagalbos atvejų dėl įvairaus smurto šeimoje. Socialinės paslaugos organizuojamos, vadovaujantis vaiko teisių specialistų rekomendacijomis. Kartu su atvejo vadybininku vertinat socialinių paslaugų poreikį kiekvienu individualiu atveju, pastebima ir konfliktų priežastis, ir praeiti šeimos krizių etapai, kas leidžia numatyti ir galimus sprendimo būdus, stengiantis išsaugoti vaikams abu tėvus pagarboje. Gaila, kad dažnai tėvai būna toli nuo šio suvokimo ir vienas kitą skaudina manipuliuodami nebrandžiu vaiko proto, tokiu būdu sukeldami vaikui dvasinį skausmą, jam tenkant pasirinkti vieną iš tėvų. Vaikas to nesuvokia, bet skausmas viduje siekia išsiveržti į išorę. Prasideda skundai iš ugdymo įstaigos, vizitai į policiją.
Galime pasidžiaugti, kad atvejo vadybos atvejai nebesitęsia penkmečiais. Gaudami įvairesnes paslaugas motyvuoti klientai, aktyviai bendradarbiaudami, per metus sėkmingai atvejus „užsidaro“. Atkritimų statistika labai žema. O tai rodo, kad socialinio darbuotojo pastangos produktyvios, kad platesnis specialistų prieinamumas padeda klientui surasti problemos atsiradimo priežastis ir jas spręsti tinkamu būdu, keliant pasitikėjimą savimi ir tarnybomis.
Solvita Martinonienė, VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro globos centro vyr. socialinė darbuotoja
