Gatvės krepšinio Vabalninke metu ne vienas atkreipė dėmesį į marškinėliais su Vabalninko pavadinimu vilkinčius vaikus ir jaunimą. Tarpusavyje jie kalbėjosi lietuviškai ir angliškai. Pasirodo, tai – užsieniečiai, Anglijos lietuviai, vasaros krepšinio Vabalninke stovyklos dalyviai.
Rugpjūčio 8-18 dienomis Vabalninke veikė „Baltic Stars Club“ krepšinio klubo iš Londono vasaros stovykla. Stovyklautojai gyveno BTVMC Vabalninko skyriaus bendrabutyje, treniravosi atnaujintame skyriaus aikštyne, naudojosi sporto sale.
„Baltic Stars Club“ yra vienas iš didžiausių Londono krepšinio klubų, įkurtas 2011 m. Šio klubo įkūrėjas –Vabalninke gimęs ir augęs Jordanas Mejeras.
10 metų veikiančio klubo įgyvendinama jaunių krepšinio programa pripažinta viena geriausių Anglijoje. Jordanas buvo pripažintas geriausiu Anglijos krepšinio komandos treneriu Londono regione (2020 m.) ir pelnė Joe White apdovanojimą už aukštą mokymo lygį Luol Deng Camp (2014 m.).
„Baltic Stars Club“ Londone įkūrėją, vasaros stovyklos vadovą, trenerį Jordaną Mejerą pavyko pakalbinti Vabalninke.
– Kodėl stovykla Vabalninke?
– Visų pirma todėl, kad esu vabalninkietis. Norisi Vabalninkui kažką duoti, grąžinti. Antra – Vabalninkas yra išgražėjęs, sutvarkytas parkas, baseinas ir jo prieigos. Sutvarkyti BTVMC Vabalninko skyriaus aikštynai, šalia sporto salė. Geros sąlygos gyventi ir treniruotis. Poilsis ir ramybė. Norėjau su klubu atvykti į Vabalninką.
– Kiek atvyko stovyklautojų? Kiek trenerių dirba stovykloje?
– Atvyko 50 krepšinio klubo ugdytinių. Labai gera ir draugiška trenerių komanda: Kelvinas, Scottas, Andrius Sadaunykas, trenerių treneris Andrius Mažutis, buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas. Dirbame penkiese. Labai svarbu disciplina, aiškios taisyklės ir jų laikymasis. Svarbus trenerių pavyzdys.
– Kartu atvyko visa šeima? Žmona, dukros?
– Atvyko dukros. Daug su dukromis bendrauju. Vargo tikrai nėra. Mergaitės sportuojančios, savarankiškos.
– Kaip pats jautiesi gimtajame Vabalninke?
– Labai gerai. Čia viskas sava. Čia visos vasaros su sportu asocijuojasi. Geriausios dienos, jaunystė. Dieną pažaidi, grįžti pavalgyti, pavalgai skanią mamos ruoštą vakarienę ir eini miegoti. Kitą dieną vėl tas pats…
– Krepšinis. Kaip jis atsirado tavo gyvenime?
– Nuo vaikystės. Krepšinis visada buvo mano gyvenimo dalis. Prieš persikeldamas į JAV, krepšinį profesionaliai žaidžiau 2-ajame Lietuvos krepšinio divizione. Amerikoje įgijau verslo administravimo/rinkodaros bakalauro laipsnį ir toliau žaidžiau krepšinį. Persikėlęs į Londoną sugalvojau įkurti krepšinio akademiją.
– Gatvės krepšinio varžybose „Baltic stars“ klubas žaidė su Gedimino Bražiono, vieno iš perspektyviausių Sostinės krepšinio mokyklos trenerio, taip pat vabalninkiečio, mokiniais. Tai buvo parodomosios varžybos? Kokie santykiai sieja tave su Gediminu?
– Tai buvo draugiškos, parodomosios varžybos. Žaidė dvi „Baltic stars“ komandos. Mes su Gediminu Vabalninke buvome kaimynai. Durys priešais.
Gediminas viename interviu yra minėjęs, kad aš buvau jam lyg vyresnysis brolis, išmokęs važiuoti dviračiu, riedučiais. Panašu, kad mano pavyzdys paskatino jį rinktis krepšinio kelią.
– Kas stovyklautojams labiausiai patiko Vabalninke? Kokie planai ateinančiai vasarai?
– Stovyklautojai buvo labai patenkinti maistu. Maitinosi Vabalninke esančioje valgykloje-kavinėje „OI PICA“. Su jais maloniai bendravo Šarūnė ir kitos darbuotojos.
Patiko gyvenimo ir treniruočių sąlygos. 2009 metais gimę vaikai Biržuose sužaidė draugiškas varžybas su trenerio Žydrūno Kačinsko auklėtiniais.
Stovyklos dalyviai gavo nenuperkamą vasarą, žaidė, susirado draugų, paaugo fiziškai ir kaip asmenybės, maudėsi Vabalninko baseine, kuriame vanduo švarus, pratekantis. O tai yra labai svarbu.
Planuojame vėl atvykti.Gali būti, kad į Vabalninką atvešime ir kitus klubus.
– Ar stovykloje yra Anglijos lietuvių iš Biržų krašto?
– Stovykloje iš Biržų krašto Anglijos lietuvių nėra. Tik iš Panevėžio krašto.
– Treneris – tai ir pedagogas. Stebėjau tave gatvės krepšinio varžybų metu. Moki paskatinti, motyvuoti savo auklėtinius. Iš kur tai?
– Nesu profesionalus pedagogas, neturiu tokio išsilavinimo. Bet tai, matyt, mano kraujyje ar genuose. Tėtis yra tikras pedagogas. (BTVMC Vabalninko skyriaus fizinio ugdymo mokytojas metodininkas – red.).
– Linkėjimai Vabalninkui.
– Kad Vabalninkas išgražėtų. Toliau klestėtų, buvę vabalninkiečiai grįžtų į savo kraštą.
Pasibaigus stovyklai, dalis stovyklautojų išvyko namo į Angliją, kai kas dar liko pasisvečiuoti Lietuvoje pas senelius, gimines. Jordanas su jauniausiais klubo nariais dar vyko į turnyrą Latvijoje. O tada jau namo. Į – Londoną.
