Trečiadienį savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius ir jo komanda į Papilio kultūros namus pristatyti Savivaldybės metinės ataskaitos atvyko su apsauga – kelią į salę jiems praskynė plastikiniu ginklu mojuojantis ir akių raiščiu pasipuošęs jaunasis nindzė. Akivaizdu, kad mero saugumu rūpinasi valdančioji koalicija – nindzės mama yra Savivaldybės tarybos narė, priklauso daugumai ir dalyvavo susitikime su gyventojais.
Pagrindo nuogąstauti dėl saugumo nebuvo – pasiklausyti ataskaitos susirinko nykstamai mažai Radvilų tėvonijos gyventojų. Gal juos išgąsdino pilantis lietus, o gal papiliečiai viskuo (ne)patenkinti ir iš rajono valdžios nieko ne(be)sitiki?
Susitikimas vyko ramiai, betarpiškai ir net kažkaip šeimyniškai. Meras K. Knizikevičius trumpai pristatė svarbiausius Savivaldybės nuveiktus darbus ir sprendimus.
Jis priminė, kad skirti papildomi pinigai Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio pagrindinio ugdymo skyriaus vienos klasės išlaikymui, nes pagal reikalavimus joje trūksta mokinių.
Kalbėdamas apie pernai atliktus didesnius darbus, K. Knizikevičius kalbėjo apie tvarkomą gimnazijos stadioną ir jo aplinką, Vabalninko miesto apvažiavimą, šilumos ūkio klausimus. Taip pat minėtas statomas sporto kompleksas bei kiti projektai. Meras laiko kalboms negaišino ir pasiūlė eiti prie svarbiausio dalyko – gyventojų turimų klausimų.
Nėra nuotekų tinklų
Nors atėjusių gyventojų buvo mažai, tačiau pastarieji klausimų buvo prikaupę. Papilio seniūnijos seniūno pavaduotoja Angelė Šaučiūnienė sakė, kad dabar aktualiausias miesteliui yra nuotekų klausimas. „Bus tie nuotekų tinklai ar nebus? Ir kaip čia mums gyventi toliau?“ – klausė seniūno pavaduotoja.
„Pagrindinė problema čia yra dideli atstumai. Gyvenvietė labai išsitęsusi, ir, kaip teigė UAB „Biržų vandenys“, ne visi gyventojai norėjo jungtis. Todėl labai išauga trasų savikaina ir tampa sudėtinga tokį darbą finansuoti“, – aiškino Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.
Tačiau Papilio bendruomenės pirmininkė Simona Žekonienė turėjo kitą nuomonę: „Pernai mes jau apie tai kalbėjome. Kažkas buvo pažadėję naujai atlikti gyventojų apklausą, aš sakiau, kad, jei reikės, aš, kaip bendruomenės pirmininkė, apeisiu kiekvieną kiemą ir apklausiu. Bet jokios naujos apklausos nebuvo, tik vėliau sužinojome, kad mes nepatekome į vandentvarkos projektą pagal Regionų plėtros programą“.
Meras K. Knizikevičius sakė, jog traukinys gal dar visiškai nenuvažiavo: „Kai ministerija pamatė, koks savivaldybėse yra lėšų poreikis vandentvarkos tvarkymui, jie mažina finansavimo intensyvumą. Dabar matome, kad iš Savivaldybės biudžeto vandentvarkai turėsime skirti apie 70 procentų lėšų, o 30 procentų padengs Regionų plėtros programa. Todėl UAB „Biržų vandenys“ turės peržiūrėti savo planus“, – kalbėjo rajono vadovas.
Direktorė J. Bagamolovienė pridūrė, kad projektų korekcija bus galima kitame etape: „Turime pirmiausia pabaigti su jau pateiktoje paraiškoje įtrauktais darbais. Tada matysime, kiek realiai sutaupyta lėšų, ir bandysime prašyti sutaupytas lėšas leisti naudoti kitų objektų tvarkymui. Nežadu, kad tai atsitiks greitai, nes projektų vertės didelės, derinimai, pirkimų procedūros ir darbai užtrunka. Realiai apie tinklų plėtrą galima kalbėti ne anksčiau kaip 2028 metais“.
Kaip vienintelę paguodą J. Bagamolovienė sakė galinti paminėti Papilio Naująją gatvę, kur numatyta statyti vandens gerinimo įrenginius.
Kodėl Biržai atsilieka
Buvo klausimų ir su filosofine potekste. „Kodėl apskritai Biržai taip atsilieka nuo kitų rajonų? Kad ir prekybų centrais – važiuojame į Rokiškį, ten apsiperkame, nėra ką lyginti su Biržais“, – samprotavo S. Žekonienė.
K. Knizikevičius sutiko, kad prekybos centrų pas mus mažiau. Priežastys – dėl smegduobių pavojaus didesni statybos kaštai, aukštesni reikalavimai archeologiniams tyrimams, be to, nėra pravažiuojančių žmonių srauto. Tas, anot mero, lėtina didžiųjų prekybos centrų atėjimą, tačiau jie ateiti planuoja. Be to, yra ir dalies gyventojų pasipriešinimas.
Ambulatorija liks, o egzaminų nebebus
Papiliečius jaudino, koks bus Papilio ambulatorijos likimas, jei ilgametis šeimos gydytojas Romualdas Rupkus nuspręs eiti į poilsį.
Meras užtikrino, kad ambulatorija Papilyje išliks, gydytojo bus ieškoma Biržų poliklinikoje arba naujo. Anot K. Knizikevičiaus, dėl medicinos darbuotojų situacija kebli, jų trūksta, pritraukti į provinciją sudėtinga. Todėl nebėra sekmadieniais dirbančių vaistinių, o pastangos spręsti šią problemą net su Seimo narės pagalba kol kas nedavė rezultatų. „Tačiau ambulatoriją reikia išlaikyti, ji nutolusi nuo centro, paslauga reikalinga“, – sakė K. Knizikevičius.
S. Žekonienė klausė, ar tiesa, kad Biržuose užsidaro AB „Regitra“ padalinys. Anot mero, padalinys neužsidaro, tačiau čia nebeliks vairavimo egzaminų teorijos laikymo. Meras sakė, kad buvo susitikęs su bendrovės generaliniu direktoriumi, kuris paaiškino, jog tarp laikančių egzaminą tik apie pusę yra biržiečiai, likę atvažiuoja iš kitų Lietuvos regionų, net iš Klaipėdos. „Egzaminų klasė nebeatitinka pačios „Regitros“ keliamų reikalavimų, todėl čia yra daugiau šansų „praslysti“ sukčiaujant. Todėl ir važiuoja čia žmones iš kitų rajonų“, – aiškino K. Knizikevičius.
Skelbiama, kad nuo rugpjūčio 1 dienos „Regitroje“ liks tik transporto priemonių registracijos paslauga.
Bankomatai ir pinigų nešėjai
Kalbėta ir apie pinigus. Papilyje nėra bankomato, artimiausias įrengtas Pandėlyje. Pinigus galima išgryninti ir parduotuvės terminale, bet ten paprastai būna mažas pinigų kiekis.
Anot mero, apie tai savivaldybių asociacija ketina kalbėti su Lietuvos banku, kad būtų peržiūrėti ir patikslinti bankomatų plėtros planai. Bankomatams reikalingos uždaros patalpos, kurios būna atidarytos ilgesnį laiką. Anot S. Žekonienės, tokia vieta galėtų būti „Indritus“ parduotuvė, kuri sutiktų priimti bankomatą po savo stogu. Meras pažadėjo apie tai pakalbėti tiek su Lietuvos banku, tiek su „Indritus“ vadovais.
Reaguodamas į repliką, kad bankas siekia visai atsisakyti grynųjų pinigų, K. Knizikevičius sakė, jog, banko duomenimis, maždaug pusė gyventojų atsiskaitymams naudoja mobiliuosius telefonus, net ne korteles.
Nežiūrint į tai, grynųjų pinigų poreikis išlieka didelis ir bankai yra įsipareigoję bankomatų tinklą išlaikyti.
Pasak A. Šaučiūnienės, seniūnija sulaukia klausimų ir baimių dėl socialinių išmokų mokėjimo. Spaudoje buvo pranešta, kad jas dabar pristatys naujas nešėjas. Gyventojai buvo įpratę ir žinojo, koks žmogus ir kada tą išmoką atneš. „Dabar žmonės klausinėja seniūnijos darbuotojų, kaip bus, o mes ne ką galime jiems atsakyti“, – sakė seniūno pavaduotoja.
Mero nuomone, dirbant su konkursą laimėjusiu išmokų nešiotoju žmonėms susiformuos įprotis, kada ta išmoka atnešama, nusistovės grafikas ir viskas bus gerai. Anot K. Knizikevičiaus, bus du nešėjai – „Sodros“ pensijas ir toliau neš „Lietuvos paštas“.
Savivaldybė pasirinko kitą rangovą, nes „Lietuvos pašto“ paslaugų įkainiai tapo pernelyg dideli. K. Knizikevičius sakė neabejojantis, kad viskas susitvarkys per pirmus mėnesius.
Keleliai ne tik dunda
Kaip paprastai, nemažai dėmesio sulaukė žvyrkeliai ir jų priežiūra. Seniūnijos ūkio reikalų specialistas Julius Gaučys domėjosi, koks likimas laukia tų kelių, kurias AB „Via Lietuva“ perduos savivaldybių žiniai. „Nori perduoti“, – pataisė meras. Pasak jo, savivaldybės laikosi pozicijos, kad visų siūlomų kelių jos nenori imti, nes kelių siūloma daug, o lėšos kelių priežiūrai didinamos nežymiai. Yra sprendimas, kad bus perimami tik tie, kurių perėmimui pritars Savivaldybės taryba.
J. Gaučys pastebėjo, kad kelininkai, matyt, jau žino, kurie keliai bus perduoti. „Anksčiau atvažiuodavo ir duobes asfalte taisydavo su volu. Dabar užpila ir tik kojomis sumindo. Apsidairo, pastovi ir „viso gero“, – sakė J. Gaučys.
„O gal kaip tik šito kelio neatiduos“, – svarstė meras.
Tiltas tapo per siauras
Kliuvo ir „Via Lietuva“ atliktam tilto per Apaščią remontui kelyje tarp Satkūnų ir Kupreliškio. Po remonto tiltas tapo siauresnis, per jį vykstant netelpa ūkininkų technika ir žemdirbiams tenka važiuoti aplinkkeliais ne vieną kilometrą.
Anot kalbėjusių žmonių, tai ne vienintelis keistas atvejis, yra ir daugiau su sveika logika prasilenkiančių „Via Lietuva“ ar jos projektuotojų sprendimų.
Ne ką geresni reikalai ir su seniūnijos žvyrkelius prižiūrinčiu rangovu iš Pasvalio. Jam daug pastabų dėl greideriavimo kokybės turėjo J. Gaučys.
Pasak mero, situacija žinoma, panašius skundus išsakė ir kitos rajono seniūnijos. „Bėda žinoma ir dabar administraciją ieško išeičių. Galimas daiktas, bus kalbama net ir apie sutarties nutraukimą“, – sakė K. Knizikevičius.
M. K. Čiurlionio tema Papilyje
Bendruomenės pirmininkė S. Žekonienė visus kvietė į savaitgalį vyksiančią kraštiečių šventę „Nuspalvinkime Papilį M. K. Čiurlioniu“, skirta K. M. Čiurlionio 150- osioms gimimo metinėms.
Vien peržvelgus renginių programą, galima sakyti, jog tokia šventė – puiki dovana Papilio krašto žmonėms. Galimybės savo miestelyje nemokamai išvysti virtualios realybės filmą „Pasaulių sutvėrimas“ turbūt neturėjo nė vienas Lietuvos miestelis. Pasiklausyti tarptautinio pripažinimo pelniusių gitaristų koncerto, naujo jų albumo „Tarp dangaus ir žemės“ nereikėjo važiuoti į didmiestį – užteko šeštadienį aplankyti Papilį. Papilio bendruomenė gali didžiuotis užkėlusi švenčių kartelę tokios kokybės renginiais.
