Trečiadienį Biržų pilies Arsenalo salėje Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius susitiko su rajono smulkiaisiais verslininkais. Nors susitikime kalbėta apie būsimos Verslo tarybos koncepciją bei kitus aktualius klausimus, ore tiesiog tvyrojo garsiai neišsakytas klausimas – tai kaip ten, velniai rautų, iš tiesų yra tuo LIDL prekybos centru?
Savivaldybė nepatvirtino, kad į Biržus ateina LIDL
Apie galimą prekybos centro atėjimą į Biržus buvo kalbama antroje renginio dalyje. Kalba prasidėjo nuo pirmadieninio LIDL vizito savivaldybėje.
Meras Kęstutis Knizikevičius informavo, kad diskusijos su šiuo prekybos tinklu vyksta jau gal trečius metus, pas šios kadencijos valdžią LIDL atstovai lankėsi pirmą kartą. Anot mero, žinoma, kad prekybos centro statybai buvo siūlomi įvairūs sklypai įvairiose vietose, tačiau jie ieškojo vietos miesto centre.
„Tokį sklypą jie rado, įsigijo iš privataus asmens turgaus paviljoną, o prie jo yra ir valstybinės žemės sklypas, skirtas paviljono veiklai vystyti. Ta „Biržiečių žodžio“ antradienį paskleista žinia yra iš dalies neteisinga – Savivaldybė nepatvirtino, jog LIDL ateina, o tiesiog konstatavo, jog vyksta diskusija ir kad jie nusimatė sklypą. Procedūros nėra baigtos, yra pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ji įsigalios tik tuomet, kai jie gaus statybos leidimą. Kad jį gautų, LIDL turi tai suderinti su daugybe institucijų, darbo jiems dar porai metų į priekį“, – sakė K. Knizikevičius.
Į klausimą, ar savivaldybė gali turėti įtakos prekybos centro projektui, kad nebūtų pastatyta eilinė metalinė „daržinė“, meras užtikrino, kad taip neatsitiks. „Yra Aukštaitijos nacionalinių parkų direkcija, Kultūros paveldo departamentas ir kitos institucijos, kurių reikalavimų teks laikytis vystytojams“, – sakė meras.
Kalbėta ir apie LIDL teisę išsinuomoti šalia paviljono esantį žemės sklypą, kuris yra valstybės ir kuris šiuo metu nuomojamas UAB „Vilkėja“. Kalbėta ir apie nuo kitų metų besikeičiančias Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, savivaldybės galimybes disponuoti valstybine žeme.
Būti ar nebūti turgaus paviljonui
Anot K. Knizikevičiaus, su LIDL atstovais kalbėta ir apie galimybę išsaugoti turgaus paviljoną. „Toks buvo mūsų prašymas, bet tai tik jų noro ar nenoro reikalas“, – sakė K. Knizikevičius.
Jis kalbėjo, kad dabar svarstoma, kur galėtų išsikelti paviljone dirbantys prekiautojai, gal tai galėtų būti Ūkininkų turgaus teritorija.
„Paviljonų statymas ir ten nuomojamos darbo vietos yra privatus verslas, todėl vietos verslininkai galėtų apie tai pagalvoti ir tokio projekto imtis“, – sakė K. Knizikevičius.
Didelės auditorijos užuojautos paviljono prekiautojai nesulaukė.
Dalyviai replikavo, jog šiame paviljone prekiauja gal trys biržiečiai, kiti atvykėliai iš kitų rajonų, o ir apskritai čia veikla vyksta vos du pusdienius per savaitę. Vietą jiems reikia surasti, tačiau tai nėra didelė visuotinė bėda.
„Noriu sužinoti jūsų asmeninę nuomonę. Jeigu LIDL prekybos centro statyba priklausytų tik nuo mero parašo, ar dėtumėte parašą, kad centras atsirastų vietoje turgaus, ar ne?“, – klausė K. Knizikevičiaus Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovybės Biržuose vadovė Armanda Šimaitė.
„Kad vietoj turgaus – taip, bet su sąlyga, kad išliktų paviljonas“, – atsakė meras ir pridūrė, jog akivaizdžiai matyti, kad turgaus lankytojų srautai tiek viename, tiek kitame turguje smarkiai sumažėję.
„Vaizdžiai tariant, anksčiau visi rūrom trindavosi ir ūkininkų prekiaujančių buvo pilna, o dabar, geriausiu atveju, vos pusė turgaus užimta. Realiai viskas lengvai tilptų viename turguje. Tai gal verta įrengti normalias prekyvietes, atnaujinti infrastruktūrą ir viskas tilptų vienoje vietoje“, – sakė rajono vadovas.
Kuriama Verslo taryba
Reginyje pristatytas Verslo tarybos nuostatų projektas. Jį pristatė mero patarėja Toma Karvelytė-Janulionienė. Anot pranešėjos, ši Taryba būtų patariamoji institucija, svarstanti plačiąja prasme su verslu ir rajono ekonomine strategija susijusius klausimus ir teikianti pasiūlymus savivaldybės institucijoms. Ji būtų sudaroma iš trijų šalių – savivaldybės, verslo ir ūkininkų atstovų. Verslo ir ūkininkų atstovus deleguotų juos vienijančios organizacijos, atstovų skaičius taryboje priklausytų nuo organizacijos ar jos padalinio narių skaičiaus. Savivaldybė deleguotų tris atstovus.
Keisis saugomų teritorijų planai
Meras K. Knizikevičius atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama dėl valstybinių institucijų pernelyg aukštų keliamų reikalavimų verslui. Meras minėjo viešbučio BUTĖNAS pretenzijas Visuomenės sveikatos centrui, Kirkilų pramogų parko nesutarimus su Biržų regioniniu parku.
Anot K. Knizikevičiaus, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorė Adrija Gasiliauskienė šiomis dienomis lankėsi Biržuose, su ja buvo kalbėtasi šia tema. Yra gerų žinių – kitais metais direkcija planuoja inicijuoti saugomų teritorijų plano korekcijų rengimą. Džiugu, anot K. Knizikevičiaus, kad direkcija ketina įsiklausyti į savivaldybės ir visuomenės poreikius, tačiau ir verslas turi teikti savo siūlymus dėl regioninių planavimo dokumentų pakeitimo. Būtų kalbama apie galimus teritorijų pakeitimus, reikalavimų sušvelninimą, sukuriant palankesnes sąlygas verslo vystymui, ir panašius dalykus.
Nauja rajono VVG strategija
Kas planuojama ir kuo galės pasinaudoti verslas ateinančiame laikotarpyje, kalbėjo Biržų rajono VVG atstovė Virginija Ridlauskienė. Ji pristatė jau patvirtintą 2025 – 2029 metų naują VVG strategiją bei galimas remti priemones. Tokių priemonių numatyta yra keturios, ir V. Ridliauskienė trumpai nušvietė jų siūlomas galimybes verslui. Vicemeras ir rajono VVG grupės pirmininkas Steponas Staškevičius patikslino, kad visos minėtos veiklos galimos tik kaimiškose teritorijose. Meras K. Knizikevičius pridūrė, jog ir miestas nebus nuskriaustas, šiuo metu rengiama miesto VVG strategija.
Biržų turizmo ir verslo informacijos centro verslo konsultantė Jurgita Kregždaitė kalbėjo apie centro teikiamas nemokamas paslaugas verslui, apie mokymus ir jų poreikį, kvietė verslininkus drąsiai kreiptis patarimo ar informacijos. Centro direktorė Raminta Indriulėnienė pridūrė, kad ateityje planuojama verslui teikti ir mokamas konsultacines bei kitas paslaugas.
Kur gauti specialistą ar žinių
Buvo iškeltas klausimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų ir šios srities specialistų trūkumo Biržuose. Anot T. Karvelytės-Janulionienės, čia yra dvi galimybės. Viena yra pasinaudoti tokias paslaugas teikiančių įmonių pagalba. Kita galimybė – Biržų technologijų ir verslo mokymo centras gali paruošti tokią programą ir organizuoti mokymus kvalifikacijai šioje srityje kelti. Buvo išsakytas pastebėjimas, kad labai sudėtinga orientuotis Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje, todėl verslininkai praranda galimybę dalyvauti konkursuose. Reikalinga pagalba informacijos apibendrinimui bei mokymai.
Bendru sutarimu nuspręsta, jog panašūs susitikimai bus organizuojami kartą per ketvirtį.
O kad smulkieji verslininkai turi apie ką pasikalbėti ir padiskutuoti, buvo galima stebėti pasibaigus susitikimui. Susibūrę grupelėmis, dalyviai dar ilgokai aptarinėjo jiems rūpimus dalykus.
