Praėjusio sekmadienio popietę Mieleišių koplyčioje skambėjo sutartinės – jau trečią kartą folkloro mylėtojai rinkosi į tradiciniu tapusį Sutartinių ratą SUMINJOJO GERI SVEČĖ. Šįmet renginys skirtas atmintiniems Lietuvių liaudies dainų metams, jis yra pirmoji tarptautinio folkloro festivalio „Pragyda gyda“ dalis.
Praėjusiais metais Sutartinių ratas buvo skirtas kraštiečiui, žinomam tautosakos rinkėjui, tyrinėtojui ir propaguotojui Stasiui Paliuliui. Užpernai paminėtos koplyčioje amžino poilsio atgulusio kanauninko, tautosakininko, poeto, vertėjo Adolfo Sabaliausko – Žalios Rūtos 120-osios gimimo metinės.
Šįmet Sutartinių rato svečius džiugino ir gausus būrys dalyvių, ir gražus oras. Dar gerokai prieš renginį susirinkusieji vaikštinėjo po kapinaites, sėdėjo ant suolelių, klausydamiesi iš koplyčios sklindančių skudučių, kanklių ir kitų instrumentų melodijų.
Tarptautinio folkloro festivalio „Pragyda gyda“ pirmąją dalį pradėjo vyrai – Biržų kultūros centro folkloro ansamblio „Siaudela“ (vad. Jūratė Garnelienė) ir Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ (vad. Nijolė Kaulinienė) ragų pūtėjai.
Renginio organizatorė, Biržų kultūros centro folkloristė Jūratė Garnelienė, tarusi sveikinimo žodį, sakė, jog mes visi galime didžiuotis sutartinėmis, kurios įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šilti žodžiai išsakyti ir Adolfui Sabaliauskui-Žaliai Rūtai, kurio lėšomis buvo pastatyta Mieleišių koplytėlė.
Ragų pūtėjus keitė gimnazistai kanklininkai, jaunosios sutartinių giedotojos iš folkloro ansamblio „Dijūta“ (vad. J. Garnelienė), folkloro ansamblio „Siaudela“ nariai bei Biržų kultūros centro Papilio skyriaus folkloro ansamblio „Aguonėlas“ moterys (vad. V. Macienė).

Sutartinių rato dalyvius savo atvykimu, skudučiavimu ir sutartinių giedojimu kartu su visais pradžiugino etnomuzikologai Daiva ir Evaldas Vyčinai. Daiva Vyčinienė prisipažino į Biržų kraštą, Mieleišius, per atostogas atvykusi iš meilės ir pagarbos Adolfui Sabaliauskui-Žaliai Rūtai.
Iš koplyčios renginio dalyviai patraukė prie memorialinės lentos tautosakininkui A. Sabaliauskui – Žaliai Rūtai. Čia jau žydėjo į vazą pamerktos rūtos bei lelijos, atneštos nuo Anglininkų kaimo bendruomenės.
Uždegus atminimo žvakutę, suskambo ir sutartinės. Kai kurios aplinkinių kaimų moterys sudvejojo, ar tinka kapinėse dainuoti… „Šiaurės rytai“ šį klausimą pateikė etnomuzikologui Evaldui Vyčinui. Jis pastebėjo, jog sutartinės yra giesmės, tad renginyje skambėjo tik apeiginė muzika. Be to, pasak E. Vyčino, senais laikais žmonės kapinėse ne tik melsdavosi ir giedodavo, bet ir vaišindavosi. „O kaip geriau būtų galima pagerbti Adolfą Sabaliauską-Žalią Rūtą?“– klausė etnomuzikologas.
