Už reikšmingus darbus pandemijos kontekste Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Metų specialisto“ nominaciją skyrė Evelinai Gervienei.
Jauna specialistė jau kurį laiką dirba bene dvigubu krūviu – puikiai atlieka ir savo tiesiogines pareigas, ir papildomas. O jų atsirado įsibėgėjant COVID-19 pandemijai.
Net ir po apdovanojimų per vienintelį po daugelio mėnesių laisvą savaitgalį Evelina daugiau buvo linkusi kalbėti ne apie savo pasiekimus, o apie tai, kas labiausiai rūpi tiems, su kuriais ji dirba, – vaikams ir paaugliams.
Evelina Gervienė yra visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje bei Biržų technologijų ir verslo mokymo centre. Per pandemiją ji bendradarbiauja su Visuomenės sveikatos biuru aprobuojant susirgusiųjų covidu atvejus.
Dirba ir tiesioginį, ir papildomą darbą
„Aš esu ta „laimingoji“, kurios mokykloje mokinių sergamumas koronavirusu didžiausias. Tad šį pusmetį turiu ką veikti“, – sako E. Gervienė.
Ji „prižiūri“ per 700 Biržų „Aušros“ pagrindinės ir Biržų technologijų ir verslo mokymo centro nepilnamečių mokinių.
Seniau būdavo įprasta, kad medikai mokyklose užsiimdavo ir gydymu. Ir dabar Eveliną kai kas pavadina „sesute“. Būna, kad ir pirmąją medicinos pagalbą jai tenka teikti.
Tačiau svarbiausias specialistės darbas yra prevencinis.
Tenka vesti pamokas, mokymus, „prižiūrėti“ ne tik savo, bet ir kaimo mokyklų skyrius.
Šiais metais minėtą darbą ji žada dar labiau suintensyvinti.
Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje E. Gervienė pradėjo dirbti 2018 metais iškart po studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Kai studijavo, neįsivaizdavo, kad sugrįš dirbti į gimtuosius Biržus, juo labiau į mokyklą, kurią baigė. Tad iš pradžių jai buvo nejauku, kad kai kurie buvę mokytojai į ją kreipdavosi „jūs“. Tiesa, šį dalyką pavyko išgyvendinti. Su bendradarbiais santykiai, pasak pašnekovės, palaikomi labai šilti.
Kiek sunkiau yra gaudytis tarp esančių dviejų valdžių. Jos tiesioginė vadovė yra savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė. O mokykla turi savo direktorių, kuris turi savo reikalavimus, yra nustatyta tam tikra tvarka ir taisyklės. Tad dirbant reikia lankstumo.
Pašnekovė džiaugiasi, kad ugdymo įstaigoje yra tokių pedagogų, su kuriais ji gali pasikonsultuoti, sulaukti patarimų. Ypač daug bendrauja su kūno kultūros mokytoja Laimute Kėželiene. Kai mokykloje dar būdavo leidžiami renginukai, jos abi būdavo neišskiriama komanda.
„Visas kolektyvas orientuotas, kaip mano veiklą integruoti į mokykloje vykstančius procesus. Kalbėjome su direktorės pavaduotoja Vaidute Slavinskiene. Mes gauname daug informacijos apie mokymus, bet nieko apie tai, kaip tai pateikti mokinukams. Universitete mūsų to nemokė. Tad paprašiau mane įjungti į tobulinimosi kursus, kad galėčiau mokytis interaktyvių žaidimų, viešojo kalbėjimo“,- sakė Evelina.
Norintys pakalbėti žino, kur rasti specialistę
Kokia šiandien yra mokinių sveikata? Pasak specialistės, ją diktuoja pandemija. Ypač daug dėmesio skiriama testavimui ir asmens higienai.
Po mokymo nuotoliniu būdu pastebima, kad net pradinukai yra priaugę viršsvorio. Tad stengiamasi vykdyti prevencines veiklas – su mokiniais kalbėti apie sveiką mitybą, ugdyti požiūrį į kitokį maistą.
Taip pat labai aktuali vaikų psichinė sveikata. E. Gervienei gaila, kad mokykla neturi psichologo. Mokykla bendradarbiauja su Visuomenės sveikatos biuru, kitur randa psichologus, bet Evelina abejoja, ar to užtenka. Tiesa, vaikams kartais tereikia paprasto pokalbio. Ir nereikia būti psichologu, kad galėtum išklausyti. Svarbiausia su paaugliais kalbėtis nepamokslaujant, remiantis savo asmeninės patirties pavyzdžiais.
„Vaikams dažnai sakau – jei norite pasikalbėti, žinote, kur mane rasti. Būna, kad su vaiku prakalbi visą darbo dieną“, – pasakojo Evelina.
Ji sako matanti, kad buvimas ilgą laiką namuose turėjo reikšmingos įtakos vaikų psichologinei būsenai.
Niekur nedingo ir žalingi įpročiai. Tik jie turi kitą formą, nei vadinamaisiais „mūsų“ laikais.
Pagrindinė problema – elektroninės cigaretės. „Veipintojų“ amžius jaunėja. Dalis vaikų nesupranta, kad tai žalinga sveikatai, o dalis supranta, bet jau turi priklausomybę.
Bėda, kai tėvai neigia tą problemą. Ir tai dažni atvejai. Tėvams vaikas sako, kad jis „neveipina“, jie tuo ir nori tikėti.
Praėjusį mėnesį specialistė turėjo užsiėmimus, per kuriuos šeštos klasės mokiniai piešė tai, kas, jų manymu, yra žalingi įpročiai. Devyniasdešimt procentų jų nupiešė elektronines cigaretes.
Likusi dalis mokinių nupiešė telefonus – kai kurie supranta, jog per didelis prisirišimas prie jų yra žalingas. Kai kas piešė ir energinius gėrimus.
Tarp vyresnio amžiaus mokinių aktuali ir narkotinių medžiagų tema. Juolab kad esant poreikiui jų nesunku gauti.
Tiesa, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Biržuose mažėja geriančių alkoholinius gėrimus ir vartojančių narkotines medžiagas mokinių skaičius.
Anksčiau santykius pradeda kaimo vaikai
Dar viena jautri tema – ankstyvi lytiniai santykiai. Apie tai su paaugliais turėtų kalbėti psichologas. Bet kai jo nėra, tam pasiruošusi ir Visuomenės sveikatos biuro specialistė.
„Pastebėjau, kad mokyklose šia tema niekas nenori kalbėti – nei apie fiziologinį brendimą, nei apie emocinius pokyčius, brendimo raidą“, – kalbėjo E. Gervienė.
Ji apie tai kalbasi grupėse atskirai su mergaitėmis ir atskirai su berniukais. Pašnekovė mano, kad santykius anksti pradeda palyginus nedaug paauglių. Tačiau kaimo vietovėse tokių atvejų pasitaiko daugiau nei mieste.
Specialistei yra tekę dirbti Pabiržėje, Kratiškiuose, Vabalninke. Ji atkreipė dėmesį, kad kaimo vaikai linkę anksčiau pradėti lytinius santykius.
„Gal jie mažiau dėmesio gauna iš tėvų pusės, gal šeimose, esančiose rizikos grupėse, gauna mažiau ugdymo“, – svarstė sveikatos specialistė.
Smalsūs ir atviri
Pašnekovė sako, kad jai labai gera dirbti su pradinukais.
„Jie kitokie. Bendraujant su jais pasikrauni geros energijos ir gauni pakankamą grįžtamąjį ryšį. Jie energingi, smalsūs“, – sako pašnekovė.
Specialistę stebina ir jų turima informacijos gausa. Sykį kalbant apie sveiką maitinimąsi ji užsiminė apie emocinį valgymą. Ir kai kurie ketvirtokai puikiai išdėstė, kas tai yra, nors neretai net kai kurie suaugusieji apie tai nežino.
„Vaikai apie sveikatą žino nemažai. Prevencija veikia. Ir odontologų prevencinė veikla mokyklose patinka“, – sakė E. Gervienė.
Jai džiugu, kad su vaikais pavyksta susikalbėti, kad diskutuoti lengva ir kad informaciją jie priima. Tiesa, atsirenka tai, kas jiems reikalinga. Jei vaikams įdomu, jie noriai kalba, ir kalba atvirai. Tas laisvumas pašnekovei labai patinka.
Pokalbių metu yra tekę išsiaiškinti sukrečiančių dalykų apie šeimas, kokia aplinka laukia vaiko namuose ir kodėl jis neskuba į namus.
Dėl to yra tekę kreiptis ir į mokyklos socialinę pedagogę.
Šeima dėmesiu dalintis nenori
Evelina Gervienė neslepia, kad darbo reikalai ją „pasiveja“ ir namuose. To nebuvo iki pandemijos, o dabar tenka dirbti ir savaitgaliais.
Būna, kad su šeima žiūri televizorių, ir staiga šauna mintis, kaip padaryti geriau kokią nors vaizdinę medžiagą. Ir pradeda ją ruošti.
„Mintyse dažnai esi darbe. Turi nuolat stebėti ir atnaujinti žinias, senos informacijos vaikams negali siūlyti“, – sako pašnekovė.
Dėl įpročio parsinešti darbą į namus nėra labai patenkintas Evelinos sutuoktinis, o dėmesio reikalauja ir vienturtė dukrytė. Tačiau jie prisitaiko prie mamos ir žmonos rūpesčių.
