„Pati stebiuosi savimi“, – šypsosi visai šviežio verslo įkūrėja Toma Razmislavičienė. Moteris tokia užsispyrusi ir siekianti tikslo, jog sugebėjo savo svajonę išskraidinti per pusantrų metų: nuo fotografės mėgėjos iki fotografijos verslo. Apie sugrįžimą į mamos tėviškę, aistrą fotografijai, nepaprastą užsispyrimą, norą mokytis ir dirbti bei nuostabios verslo partnerės ir mokytojos suradimą su Toma Razmislavičiene kalbėjomės studijoje, kuri tuojau gaus naują čia dirbančių fotografių Eglės ir Tomos sumanytą pavadinimą – „Fotobutikas“.
Trys gyvenimo etapai
– Esu Toma, dviejų vaikų mama, – prisistato 27-erių Toma Razmislavičienė ir paaiškina, kad būtent antrojo vaikelio laukime gimė mintis imtis fotografijos verslo.
Toma – panevėžietė. Kaip pati sako, jos gyvenimas dalinasi į tris etapus: 10 metų gyveno Panevėžyje, dešimt – Kupiškyje ir jau septyneri – Biržuose. Biržai – miestas, kur gimė Tomos mama, o ji pati į Biržus atvykdavo aplankyti močiutės. Tai tiek ir buvo pažinties su miestu. Mokėsi Toma Kupiškyje, ten turi daug draugų, ten gyvena giminaičiai, ten sukūrė šeimą. Tačiau prieš septynerius metus jauna šeima nusprendė grįžti gyventi į Tomos mamos tėviškę ir kuria savo namus Kratiškiuose.
Idėja gimė laukimo atostogose
Tačiau žingeidžiai, naujų potyrių trokštančiai moteriai norėjosi kūrybinio darbo, kažko tokio, kas būtų širdžiai artima ir miela.
– Kai sėdi laukimo atostogose, atsiranda daugiau laisvo laiko. Mėgau fotografuoti, vis pamatydavau gražią vietą ir stengdavausi ten nufotografuoti savo vyresnėlį. Tačiau labai trūko žinių, mokėjau nuspausti tik fotoaparato įjungimo mygtuką, – šypsosi moteris.
Toma nesiblaškė ieškojimuose, bet užsibrėžė didelį tikslą tapti fotografe. Lankė kursus, įvairiausius seminarus, drąsiai prašydavo patarimų žinomų fotografų ir apgailestavo, kad niekur arti Biržų nėra mokymo įstaigos, kur ruoštų fotografus.
– Tokios studijos arčiausiai yra Šiauliuose, tačiau aš su dviem mažais vaikais neturiu galimybės studijuoti. O nuotolinio mokymo ten nėra. Net laišką mokymo įstaigai rašiau, kodėl nesuteikia galimybių studijuoti nuotoliu, – pasakoja Toma.
Kai labai nori, gali išmokti visko
Moteris šypsosi: visi, kas ją pažįsta, žino, kad užsispyrimo ir ryžto jai netrūksta, nuo mažumės buvo lyderė. Ypač ji mėgsta mokytis. O kai labai nori, gali išmokti visko. Todėl, dar besilaukdama vaikelio, metė darbą „Siūle“ ir atsidėjo fotografijos mokslams. Daug kas stebėjosi, kad Toma nei iš šio, nei iš to sumanė būti fotografe, nes giminėje nebuvo nė vieno fotografo, bet moteris įrodė: hobis fotografuoti fotografijos verslu virto per pusantrų metų.
Ypač Toma vertina fotografės Eglės Varanauskaitės patarimus ir pamokas. Jaunos moterys taip susibičiuliavo, kad dirba kartu Eglės įkurtoje studijoje Kęstučio gatvėje.
– Esame ne konkurentės, o kolegės, draugės. Eglė savo žiniomis labai nuoširdžiai dalinosi, įžvelgė manyje sugebėjimą fotografuoti. Nusprendėme, kad nekursiu dar vienos fotografijos studijos Biržuose, bet dirbsime vienoje. Nusprendėme ją pavadinti „Fotobutiku“. Jau pratiname savo klientus prie šio pavadinimo „Instagrame“, – pasakoja jauna fotografė.
Tomą galima rasti ir socialiniuose tinkluose, tereikia įvesti – „Fotografavo Toma“, ir „rekvizituose“, kur įregistruotas fotografės verslas.
Smagu pažinti Biržus ir biržiečius
Kaip pati Toma sako, verslas jai sekasi labai gerai. Sulaukia klientų iš Panevėžio, ypač iš Kupiškio, kur praleido dešimtmetį, bet pradeda prisijaukinti ir biržiečius. Anot Tomos, sunku įsijungti į visuomenę, kai nesi grynakraujė biržietė.
– Labai smagu pažinti Biržus ir biržiečius. Plečiasi pažinčių ratas ir mano darbo dėka. Žiūrėk, fotografavau kokią jauną šeimą, jie mane rekomenduoja, ateina jų giminaičiai, draugai. Jau pradedu žinoti, kas kieno pusseserė ar pusbrolis, – juokiasi Toma.
Labiausiai patinka fotografuoti portretus ir nėštukes
Kol kas moteris atsisako fotografuoti vestuves, nes jaučia, kad trūksta žinių. O daryti bet kaip ji nenori ir nemoka.
– Labiausiai patinka fotografuoti portretus, nėštukes mamytes. Smagu, kai jos paskui ateina fotografuotis jau su kūdikiu, paskui kviečiasi į krikštynas, metukų gimtadienio šventę, – su užsidegimu pasakoja fotografė.
Labiausiai Tomai patinka fotosesijos gamtoje, nes gamtoje atsikleidžia natūralesnės žmonių emocijos. Eglės Varanauskaitės įkurta studija, kur fotografės dirba kartu, – labai jauki, čia dažniau fotosesijos vyksta šaltuoju metų laiku.
– Pamatau gražią vietą ir nerimstu. Iškart skambinu vizažistei, stilistei, su kuriomis dirbu ir organizuoju fotosesiją. Turi būti čia ir dabar, nes paskui perdegu, – juokiasi Toma.
Nemėgsta Toma fotografuoti gamtos vaizdų, tačiau tais fotografais, kurie fotografuoja gamtą, aplinkąm ji žavisi.
Fotosesija – kaip meditacija
Pasak Tomos, jai labai svarbus ryšys su žmogumi.
– Fotosesija – tai tam tikra meditacija. Kartais negaliu pradėti fotografuoti, nes vis kalbamės ir kalbamės. Man asmeniškai gal net ne tokios svarbios žmogaus profesinės savybės, nei pats žmogus. Jei žmogus mielas, tai į jį miela ir kreiptis, – sako Toma.
Fotografijos verslas – nepigus malonumas
Fotografė pasakoja, kad įsigyti brangią aparatūrą jai padėjo vyras Arnoldas, kuris ir šiaip savo žmonos verslą ir užsidegimą visokeriopai palaiko, kai reikia dirbti savaitgaliais, prižiūri vaikus, devynmetį Majų ir dvejų su puse Marką, rūpinasi namais.
– Fotografuoju pačiu naujausiu sisteminiu fotoaparatu. Nuotraukas retušuoti trunka ne vieną valandą. O kur dar bendravimas su klientu, kelionės pas jį. Aparatūra kainavo ne vieną tūkstantį, o dar mokesčiai, kuro išlaidos, nepigūs seminarai ir mokymai… Čia informacija tiems, kas sako, jog fotosesijos – nepigus malonumas. Fotografai tikrai milijonų neuždirba, – teigia fotografė.
Smagu, kai visi turi darbo
Nors fotografų Biržuose netrūksta, Toma konkurencijos nebijo.
– Kiekvienas turime savo matymą, savo supratimą. Visai nesibaiminu, kad mano klientai išbandys ir kito fotografo darbą, gal pas mane ateis kito fotografo klientai… Smagu! Visi turi darbo. Juk su klientais kontrakto nepasirašome. Kažkur esu skaičiusi, kad reikia baimintis ne to, kuris jau dirba, o to, kuris ateina naujai, su naujomis idėjomis, – įsitikinusi Toma Razmislavičienė.
