Nors neseniai „vyko“ pusiaužiemis ir barsukas išsakė savo nuomone apie būsimą pavasario pradžią, yra ir kitokių ženklų žemėje, liudijančių apie greit atbusiančią gamtą ir jau bruzdančius žmones.
O bruzdantys žmonės nuolatos ką nors paskui save palieka. Žinia, jūsų mintyse pirmiausia iškyla neįkainuojami dvasiniai turtai, sudėti į knygų tomus, partitūrų notacijas ar paveikslų rėmus. Tačiau būkime teisingi – didžiausias ir gausiausias mūsų veiklos turinys yra banalios šiukšlės ir kitas mėšlas, kuriuo ilgainiui virsta mūsų pastangos bei kuriami produktai. Kartais labai greitai, kartais po dešimtmečių, tačiau kelias vienas – į šiukšlyną, nesvarbu, kokia – fizine ar mentaline forma daiktas egzistuoja. Taigi, šiukšlių kaip ir laidotuvių verslas yra amžinas. Jei žiūrėti ciniškai, tai abu jie ne kažkiek ir skiriasi.
Dvasines šiukšles kažkaip triname iš atminties, o fizines vežame ir nešame į tam skirtas vietas. Atliekų karalystės sostinė – Biržų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, čia pabaigos pradžia daugeliui mūsų gyvenimą lydėjusių daiktų.
Kuo turtingi biržiečiai
Kaip ir ką dabar, viduržiemį, gabena čia biržiečiai, klausėme šioje aikštelėje priėmėju dirbančio vyro. Anot jo, judesys čia vyksta kiaurus metus, ir dabar anaiptol nėra žiemos įmygio metas. Per mėnesį atvežamų atliekų srautas išaugo dvigubai, tai geriausias artėjančio pavasario pranašas. Vos kiek atšils, aikštelę užplūs genimų vaismedžių šakos, pernykštės supuvusios sodo ir daržo gėrybės, lapai, žolės ir kitos žaliosios atliekos.
Anot priėmėjo, turi biržiečiai ir išskirtinumų. Atliekas vežantys rangovai stebisi, kad Biržuose nuolat užpildyti statybinių atliekų konteineriai. Pasak vežėjų, tiek statybinių atliekų nesurenkama nė vienoje apskrities aikštelėje. Darbštuoliai biržiečiai nuolatos ką nors renovuoja ir remontuoja, o tai savo ruožtu sako, jog pinigėlio kraštiečiai turi apsčiai. Net namų stogus šitokiu oru įsigudrino keisti, seną šiferį į aikštelę veža. Pasak aikštelės darbuotojo, neretai nusipirkę namą žmonės čia atvažiuoja iš anksto apsižiūrėti, kur ir kaip reikės dėti seną mantą bei remonto atliekas.
Skubėkite, kol neatšilo
Dar vienas labai pragmatiškas pasiūlymas tautiečiams. Jei turite sukaupę aikštelei skirtų atliekų, vežkite jas nedelsdami, kol šaltis dar kiek sukaustęs į atliekų aikštelę vedanti kelią. Kol kas didžiausia kliūtis yra pilna vandens duobė ir gilios provėžos ant Agluonos upės tilto Agluonos gatvėje, jei vyksite nuo aerodromo pusės. Vos tik atšils, kelias į atliekų surinkimo aikštelę virs duobių ir balų putra – kaip ir kiekvienais metais. Daug kalbame apie tvarią ekonomiką, žaliąjį kursą, piliečių sąmoningumą rūšiuojant šiukšles ir panašiai, tačiau visa tai nubraukia tas niekingas pusantro kilometro ruožas vieškeliu, laužančiu ir automobilį, ir tikėjimą visu ekologiškuoju kursu.
O juk akivaizdu, kad judėjimas šiuo keleliu tik intensyvės. Nepaisant visų valdžios pastangų, gyvenimas gerėja, vartojimas auga, žmonės turtėja. Todėl vis daugiau daiktų keliaus pro čia į perdirbimą. Kita vertus, dabartinė karta nėra linkusi kaupti senų, bet dar panaudojamų daiktų sandėliukuose ir kituose podėliuose kaip senoji karta – esą, „geras daiktas, gal kada gyvenime pravers“. Vos tik jaunimas įgys teisę įsibrauti į tėvų ar senelių gerų daiktų ateičiai saugyklas, visas šis turtas dideliu greičių išvažiuos į mūsų minimą objektą. Jei kelias bus toks, kaip dabar, dalis turto neišvengiamai liks pūti sodybų pašalėse, nusės krūmuose ir pamiškėse su patogiu privažiavimu. Tokia jau žmonių prigimtis.