Biržuose, Pasvalio gatvėje, gyvenantis Gediminas Čirgelis pastaruoju metu vis dažniau kalbasi su savo 14 metų arkliu Šėriu. Jam pasako, kad jiedu kartu bus nebeilgai. Arklys, panašu, tai supranta, nes vis padeda galvą šeimininkui ant peties ir taip kurį laiką stovi.
Vyras neslepia, kad, kai arklio neliks, jam bus labai liūdna.
G. Čirgelis paskelbė, kad jis arklį parduoda. Kartu ir važį, kuriuo gali važiuoti dešimt žmonių.
Bene dešimtį metų šis arklys ir jo šeimininkas būdavo neatskiriami. Su juo šeimininkas pelnė nugalėtojo laurus daugelyje šalies artojų varžybų.
Vienkinkių plūgų klasėje G. Čirgelis ne kartą tapo čempionu.
Jei ne koronavirusas, Gediminas Čirgelis šalies arimo čempionate būtų dalyvavęs simbolinį – dvidešimtąjį kartą. Tačiau varžybos nevyko, o šiemet pats artojas atsisakė vykti į Lazdijus.
„Nebėra sveikatos. Ne arkliui, o man“,- apie nedalyvavimo varžybose ir arklio pardavimo priežastis kalba žmogus.
Tiesa, vieno daikto jis neparduoda – relikvija tapusio plūgo. Jį gamino Gedimino senelis Antanas Čirgelis. Jis, buvęs kalvis, anūką supažindino su arkliais, įskiepijo meilę jiems bei išmokė arti.
„Pirmiausia sėkmė priklauso nuo arklio, plūgo, tik trečioje vietoje artojas“, – sako Gediminas.
Varžyboms jis treniruodavosi savo vienkiemyje ardamas daržus. Tačiau, kai nuvykdavo į čempionatus, visi stebėdavosi, kad artojas ir jo arklys ne iš kaimo, o iš paties Biržų miesto.
G. Čirgelis su savo Šėriu ne kartą dalyvaudavo Biržų miesto ir kaimo bendruomenių šventėse, vežiodavo žmones. Arklys ramus, protingas, tad su juo bėdų nebūdavo.
Į varžybas biržietis nuvykdavo su transportu, tačiau kartą į Rokiškį buvo nuriedėjęs su arkliu.
Pašnekovas apgailestauja, kad vis mažėja norinčiųjų arti arkliais. Dar kurį laiką artojų čempionatuose dalyvaudavo ūkininko V. Indrašiaus ūkio artojai, bet pastaraisiais metais ir jų nebebuvo matyti.
