Kodėl nepažymėti kaimai, susiję su Biržų krašto istoriniu, kultūriniu paveldu? Toks klausimas iškilo mokiniams, kuriuos mokytoja paskatino pasidomėti totorių ir karaimų pėdsakais Biržų rajone.
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvavo konkurse „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Laisvūnė Šatienė septintokams ir penktokams pasiūlė pasidomėti totorių ir karaimų pėdsakais Biržų rajone. Mokiniai turėjo nufotografuoti kaimų, gatvių pavadinimus, kuriuose atsispindėtų minėtų tautų gyvenamosios vietos. Buvo nuspręsta užfiksuoti Totorių, Totorkalnio, Aispariškių, Karajimiškio kaimų pavadinimus ir Karaimų gatvę Biržuose.
Mokiniai noriai ėmėsi darbų.
Totorkalnį vaikai rado be didesnio vargo, nes jis buvo pažymėtas įprasta lentele, kurios paprastai būna prie kiekvieno kaimo.
O štai garsiųjų Aspariškių kaimas atsispindėjo tik medinėje lentoje su išskaptuotomis raidėmis.
Karajimiškio kaimą žyminčios lentelės iš viso nėra. Mokiniai kaimo pavadinimą išvydo tik ant vieno namo. Pasirodo, patys to namo gyventojai ėmėsi iniciatyvos išlaikyti kaimo pavadinimą.
Totorių kaimas taip pat niekaip nepažymėtas. Navigacija telefone rodė kaimo vietą, todėl mokiniams nieko kito neliko, tik šias paieškas nufotografuoti.
Kodėl vietos, susijusios su Biržų istorine atmintimi, niekaip nepažymėtos? Kodėl kai kurie vietovardžiai išlikę tik vietinių entuziastų dėka?
Biržų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Butkauskienė sako, kad išnykusių kaimų atminimo ženklais turėtų rūpintis nevyriausybinės organizacijos, kaimų bendruomenės. Jos galėtų rašyti projektus ir teikti savivaldybei, kad gautų finansavimą. Anot specialistės, savivaldybės darbuotojai, atsakingi už kultūrą, projektų nerašo, tačiau gali pasitarti su seniūnijomis, muziejumi, kokiu būdu būtų galima įamžinti kaimus, kurie susiję su karaimais ir totoriais, su mūsų istorija.
