Dirvonakių kaimo gyventojai, nenorėdami traktoriumi į savo lauką važinėti per upę ir siekdami patogiau ūkininkauti, per upės vagą pasistatė pralaidą. Ketverius metus per ją važinėjo, kol kažkam tai užkliuvo. Dabar žmonės turi aiškintis tikrintojams ir laukti valdininkų verdikto. Jie arba pralaidą nurodys panaikinti, arba ją įteisinti.
Nenori teršti gamtos
Dirvonakių kaime gyvena du ūkininkai. Jie yra įsigiję žemės tame pačiame kaime, tik per jį tekančios Agluonos upės kitoje pusėje.
Bėda ta, kad į savo laukus jie negali niekaip kitaip nuvažiuoti, tik kirsdami upę.
Praeityje žmonės galėjo į savo laukus nuvažiuoti aplinkui, apvažiuodami kelis kilometrus. Bet žemę, per kurią ėjo keliukas, įsigijo vienas ūkininkas ir ją aparė. Tad kelio nebeliko.
Dirvonakiečiai į tai pretenzijų negali reikšti, nes keliukas nebuvo servitutinis.
Dar ūkininkai galėtų važiuoti per vieno kaimyno kiemą. Bet ir ten reikia kirsti upės brastą.
Ūkininkai sako, kad jie žemę turi dirbti, o per vandenį važinėti sudėtinga. Be to, jie įsitikinę, kad tai kenkia gamtai, nes nuo padargų ir traktoriaus gali į vandenį patekti teršalų.
Prieš keletą metų žmonės priėmė sprendimą tvarkytis patys.
Vienas iš ūkininkų per upę numetė metalines sijas ir pasidarė savotišką tiltelį, per kurį nuvažiuoja į lauką.
Padarė, kaip patarė valdininkai
Dirvonakiuose ūkininkaujantis Povilas prieš keletą metų buvo nuvykęs į Biržų savivaldybę ir klausė valdininkų patarimo, kaip jam pasielgti.
Žmogus sako, kad jam buvo patarta pačiam pasidaryti pralaidą. Jis ir padarė, kaip buvo patarta. Už 400 eurų nusipirko didelio diametro vamzdį, jį paguldė upės vandenyje. Ant viršaus prikrovė akmenų, dar ant jų užpylė žvyro.
Vanduo šiltu metų laiku teka pro pralaidą, o jei per potvynį vanduo pakyla, jis bėga per pralaidos viršų.
Žmogus ramiai per šį įrenginį kelerius metus važinėjo į savo laukus.
Akivaizdu, kad kažkam tai nepatiko. Skundą gavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Į vietą atvykę inspektoriai konstatavo esamą padėtį. Šiuo metu atliekamas tyrimas.
Lauks verdikto
Ūkininko žmona nuskubėjo į Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Čia dirbančio melioracijos specialisto Rimanto Šikšnio klausė, kaip jiems elgtis.
R. Šikšnys sakė, kad jis padėti negali. Pralaida pastatyta be projekto ir privačių asmenų. Situaciją tiria inspekcija, kurios darbuotojai priims sprendimą ir greičiausiai nurodys savavališką statinį arba įteisinti, arba išardyti.
Jei bus priimtas sprendimas neteisėtai pastatytą pralaidą įteisinti, melioracijos specialisto manymu, to padaryti ūkininkui greičiausiai nepavyks. Mat reikia parengti projektą „atbuline tvarka“, o greičiausiai joks projektuotojas to daryti nesiims. Be to, tai kainuoja didelius pinigus, kokių smulkus ūkininkas neturi.
Pralaidą pastatęs dirvonakietis yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, greitu metu žada išvis atsisakyti ūkininkavimo.
Tačiau jei jis parduos ar išnuomos anapus upės turimą savo žemę, kitam naudotojui kils tokios pat problemos.
R. Šikšnys svarstė, kad, kol įsiteisės galutinis vienoks ar kitoks sprendimas, praeis keleri metai. Tiek laiko pralaida stovės ir žmonės ja galės naudotis.
Melioracijos specialistas dirvonakiečiams ateityje pasiūlė parašyti prašymą Savivaldybės merui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl galimybės patekti į savo dirbamus laukus.
„Geriausias variantas – sausa brasta, kokias mes jau esame įrengę kai kuriuose rajono kaimuose“,- kalbėjo R. Šikšnys.
Sausos brastos įrengimas kainuoja apie 10 000 eurų. Jos Savivaldybės projektu ir lėšomis pastatytos Šukionyse, Rinkuškiuose, Pasvaliečiuose.
