Kristupas Radvila Perkūnas Biržus vadino „tėvų lizdu“, Kristupas Radvila II testamente Biržus pavadino „pirmaeile brangenybe“, o Boguslavas Radvila sakė: „Biržai – mūsų giminės lizdas“. Manyčiau, nuolat reikia pasikartoti Radvilų istorijos pamokas, nes tai padeda suvokti, priimti, pamilti savo miestą. Ir gal dar tam, kad stuburas visada būtų tiesus, galva aukštai iškelta. Nu, ne kokie cholopai esam. Kristupas Radvila II net algą mokėjo antrosios pilies statytojams, kad pilies rūmai – kaip laisvės, saugumo, savigarbos, pasididžiavimo simbolis – būtų pastatytas laisvų žmonių. Anot istorikų, tai neįtikėtinas įžvalgumas, vadybos naujovė ir asmenybės mentalas.
Ir taip viskas arti! Tarsi ištirpsta tie šimtmečiai.
Viešnagė istorinėje Dubingių kunigaikštystėje
O buvo taip: gegužės 9 dieną Dubingiuose, pasirašant pilies atkūrimo fondo sutartį, dalyvavo kunigaikštis Motiejus Radvila – septynioliktos eilės nuo Astikų ir dvyliktos eilės nuo Mikalojaus Radvilos Juodojo Radvilų palikuonis. Taip, to paties Nesvyžiaus šakos kunigaikščio, kurio pusbrolis, mūsų Mikalojus Radvila Rudasis, nepasirašė Liublino sutarties, sutaršė rusėnus Ulos mūšyje prie Polocko ir įkūrė Biržų kunigaikštystę.
Kunigaikštis Motiejus Radvila, sakydamas sveikinimo kalbą Dubingiuose, pirmiausia išvardino visų savo protėvių vardus, kiekvienas jų turėjo bent po du! Nuo XV a. iki dabar. Garbės žodis, plojom kuo nuoširdžiausiai. Ir buvo sarmata, kad savųjų žinom tikrai daug mažiau.
Taigi – kunigaikštis smagiai pajuokavo, kad jeigu atstatyta pilis bus negraži, jam reikės kambarėlio toje negražioje pilyje, kad pro langus galėtų matyti gražius gamtos vaizdus. Kaip žinia, XXI a. garbinimo ir paklusnumo labai mažiau, tai Valdovų rūmų direktorius dr. Vidas Dolinskas kunigaikščiui priminė, kad pilis bus tokia, kokią ją buvo pastatę protėviai, todėl visos pretenzijos jiems.
Iš tiesų tai, jeigu leidi sau šiek tiek emocijų, gali pajusti tokį įdomų išgyvenimą: tarsi visi iki skausmo pažįstami Radvilų portretai, esantys Biržų pilyje, susilietų į vieną, būtent šitą veidą ir atkartotų visą istorijos didybę, valdžią, galią, gyvenimo filosofiją. Ir būtinai – tą kraujo ryšį, kurio negali išsižadėti ar paneigti. Aristokratiška laikysena, kitokia gestikuliacija, atlaidus žvilgsnis vis dėlto traukė visų dėmesį, o štai kunigaikštytė Marija, atrodo, norėjo būti nematoma.
Radvilų erelio jėga
Man tikrai labiau patiktų tas pirminis Radvilų erelis – toks su charakteriu, karūna, pavojingu liežuviu, karingais sparnais ir nagais. Toks jis yra dabartinėje Radvilų palikuonių vėliavoje, toks jis mūsų arsenale esančioje rekonstruotoje Radvilų vėliavoje. Dubingiuose nuo visų išrikiuotų vėliavų žvelgė ereliai, liudydami garbę, šlovę ir drąsą (čia visai tiktų „Biržai – jėga!“).
Į Dubingius paliudyti pilies atstatymo fondo gimimo susirinko svečių iš Vilniaus, Kėdainių, Biržų.
Istorikas profesorius Albinas Kuncevičius prisiminė Dubingių pilies griuvėsių kasinėjimo, tyrinėjimo, konservavimo darbus ir prisipažino, kad būtent per kasinėjimus pamilo šią vietą, dabar ji – viena iš gražiausių Lietuvoje. Edita Lansbergienė kalbėjo apie Biržų – Dubingių sąsajas. Pirmiausia stebina vizualinis panašumas – tokie pat koklių, plytų, plytelių raštai, motyvai, spalvos. Svarbiausia – tos pačios istorinės asmenybės, kūrusios Biržus ir Dubingius, ne veltui ir dinastijos šaka Biržų – Dubingių Radvilos.
Stipriausioji jungtis – Mikalojus Radvila Rudasis, įkūręs Biržų kunigaikštystę, amžinojo poilsio atgulęs Dubingiuose.
Kaip pabaigos moralas galėtų būti Jo šviesybės kunigaikščio Motiejaus Radvilos žodžiai: „Šeima, giminė, kuri prisimena savo protėvius, gyvenusius prieš 500 metų, niekada neišnyks. Ir šalis, tauta, kuri prisimena savo herojus, didvyrius, gyvenusius prieš 500 metų, niekada neišnyks. Lietuva yra visiems laikams“.
Ir Biržai, manau, visiems laikams. Kada nors, po kokių 500 metų, galimai bus surengta konferencija, kurioje vėl rikiuosis erelių vėliavos ir bus šventinamas koks nors atstatytas Biržų bastioninės tvirtovės komplekso objektas, pvz. gražusis vartų pastatas ar kareivinės, konvertuotos į viešbutį.
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
