Vasarį prasidėjo devintą kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos: jos minimos ir švenčiamos Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigose, organizacijose, užsienio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose ir Lietuvos ambasadose. Per du Lietuvių kalbos dienų mėnesius vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, Lietuvos kultūrai ir istorijai. Šį renginių ciklą jau devintą kartą inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
O biržiečiai gali pelnytai didžiuotis – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos parengtas projektas „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ laimėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Biržų rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, tad Biržams, pirmiausia – Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bendruomenei, teko garbinga ir atsakinga pareiga būti Lietuvių kalbos dienų centre, savo renginiais vienyti ne tik Biržų rajono, bet ir visos šalies žmones, skleisti žinią apie savo kraštą, kuriame lietuvių kalbos gyvasties darbininkais buvo ir įžymiausias knygnešys Jurgis Bielinis, ir lietuvių kalbos bylą prieš caro valdininkus laimėjęs Antanas Macijauskas.
Jurgio Bielinio viešoji biblioteka kaip Lietuvių kalbos dienų sostinė žada dešimtį prasmingų renginių, o pirmasis, pradėjęs visą renginių ciklą, „Rubežius“, į Radvilų tvirtovę sukvietė Lietuvos pasienio žmones.
Pirmosios renginio akimirkos nuteikė šventiškai: lydimi Papilio „Aguonėlas“ dainininkių su biržietiška daina, vėlavomis į priekį žengė Jurgio Bielinio bibliotekos bendruomenės atstovai. Bibliotekininkės Rita Venskūnienė, Indra Drevinskaitė jaudino klausytojų širdis kalba apie lietuviško žodžio stiprybę, iš šiaudinių pastogių pakeltą į valstybinės kalbos rangą. Bibliotekininkės priminė mūsų krašto kalbos puoselėtojus ir gynėjus Jurgį Bielinį, Antaną Macijauską, daraktorius, užsispyrusius valstiečius, nepaisiusius draudimo skaityti ir kalbėti lietuviškai. Būtent šiems žmonėms, jų atminimui išsaugoti bus skirta dauguma bibliotekos sumanytų renginių.
VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė ir Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius buvo pakviesti pasirašyti sutartį, kuria Biržų rajono savivaldybė skelbiama šalies 2024 metų Lietuvių kalbos dienų sostine. Ceremonija palydėta gausiais plojimais.
Biržiečius ir jų svečius sveikino, knygomis apdovanojo VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, rajono Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas. Kalbose skambėjo pagyrimai Jurgio Bielinio bibliotekos bendruomenei, pelnytai nešančiai garbingą Lietuvių kalbos sostinės naštą, didžiavimasis gimtąja kalba, o ypač – jos tarmėmis.
Po sveikinimo kalbų vadovauti šventei pradėjo jaunoji Linutė ir piršlių piršlys Adolfas. Smagiai porindami, juokaudami ir kitus juokindami jie į sceną vieną po kito kvietė svečių būrius.
Pirmosios nuo rubežiaus žengė Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus folkloro ansamblio „Žvejytės“ moterys. Daug ką pasakojo dreverniškės Mažosios Lietuvos šišioniškių tarme, kuria, anot oficialių šaltinių, kalba mažiau nei šimtas žmonių, bet ne viską suprato biržiečiai, kad ir kaip nuoširdžiai stengėsi suprasti ir taisyklingai nepažįstamus žodžius tarti.
Žemaitiškai šnekėjo, dainavo „Alksnos“ artistai iš Mažeikių, dar vieno Lietuvos rubežiaus. Svečiai juokavo, kad juos norėjo latviai prisijungti, bet persigalvojo ir Lietuvoje paliko. Užtat dabar geri kaimynai esą.
Dzūkišką žodį nuo Čepkelių raisto, nuo rubežiaus su gudais atvežė ir biržiečiams dosniai dalijo Rokas Kašėta. Gaila, kad greta jo nebuvo Eglės Kašėtienės, etnomuzikologės, kuriai sutrukdė liga, bet Rokas stengėsi ir dzūkiškai porinti, ir dainuoti, ir giedoti. O klausytojai nebuvo abejingi – kiek galėdami svečiui pritarė, dzūkų tarme gardžiuodamiesi.
Iš Šakių rajono, bendrinės lietuvių kalbos lopšio, atvyko Griškabūdžio folkloro ansamblio „Nova“ artistai ir kalbėjo bendrine lietuvių kalba, tačiau savo pasirodymu pasakojo apie knygnešių laikus zanavykų krašte, dainavo senas knygnešių dainas ir liudijo, kad ne tik Biržų kraštas turtingas knygnešių, ne tik pas mus lietuviškas žodis keliavo į kaimo gryčias sumaniai slėpdamasis nuo caro žandarų.
O lietuviškos spaudos draudimo atšaukimą zanavykai sutiko smagiais šokiais.
Susipažinę su svečiais, pasiklausę retos šnektos, šventės žiūrovai savas, Papilio „Aguonėlas“, dar kartą išgirdo ir joms nuoširdžiai plojo.
Kol visos kalbos buvo iškalbėtos, dainos išdainuotos, pagalbininkams ir rėmėjams padėkota, praėjo geros trys valandos. Buvo paskelbta ilga pertrauka iki „Sadūnų“ koncerto, bet biržiečiai neskubėjo Radvilų pilies palikti. Vieni tik trumpam išskubėjo ir pavakario koncertan grįžo, kiti dairėsi bibliotekoje. Antrajame aukšte, knygnešio Jurgio Bielinio kampelyje, lankytojų jau laukė buvusi Suosto bibliotekos vedėja Aldona Kolopailienė, pasiruošusi visiems norintiems papasakoti apie knygnešio gyvenimą, knygnešystę.
Trečiajame aukšte, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre, lankytojų laukė bibliotekininkas Evaldas Timukas, o sulaukęs pasakojo ir rodė, kokį turtingą Mekų palikimą saugo Biržai.
Pirmas Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys jaudino, džiugino, mokė didžiuotis savo kalba, savo tarme, priminė nelengvą kalbos kelią. Biržiečiai atsisveikino iki kitų renginių.
