Dėmesiu mokyklos skyriams, margaspalviais pikniko stalais, baikerių išdaigomis ir motociklų riaumojimu išskirtinėje Rugsėjo 1 – osios šventėje Kaštonų pagrindinėje mokykloje pasigesta svarbaus ugdomojo akcento – Lietuvos himno.
Mokykla ir patriotiškumas
„Mano nuomone, patriotiškumui priklauso ateitis ir turbūt visada taip bus, nes be patriotiškumo nėra ir valstybės“, – sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. – Mokykla – tariu iš didžiosios raidės. Ji telkia žmonių bendruomenes, ugdo mūsų vaikus, augina meilę Lietuvai“.
Kai kurios šalies mokyklos ir pamokas pradeda giedodamos Lietuvos himną.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Panevėžio rajono Velžio gimnazijos mokytojui kilusi idėja prieš pamokas giedoti tautišką giesmę prigijo. Himną gieda visa mokykla. Pedagogas stebisi, kodėl šalyje vos kelios mokyklos turi tokią tradiciją.
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje prieš kelerius metus patys mokiniai išreiškė norą prieš pamokas giedoti himną. Tiesa, ne visus metus, tik savaitę iki Vasario 16-osios.
„Svarbiausia, kad iniciatyva kilo iš pačių gimnazistų… Manau, kad taip ir gimsta tradicijos, o tokios tradicijos labai svarbios – taip ugdomas pilietiškumas ir jis ne priverstinis“, – Panevėžio laikraščiui kalbėjo gimnazijos istorijos mokytoja.
Mokslo metus pradedančių Biržų rajono ugdymo įstaigų organizuojamose Rugsėjo 1- osios šventėse tradiciškai skamba Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Šiais metais Lietuvos himnas skambėjo Biržų „Aušros“ ir „Atžalyno“ pagrindinėse mokyklose, „Saulės“ ir Vabalninko Balio Sruogos gimnazijose, Technologijų ir verslo mokymo centro Biržų bei Vabalninko skyriuose.
Mokyklos himnas negali prilygti valstybės himnui
Rugsėjo 1- osios šventė šįmet netradiciškai vyko Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje. Įvairovės įnešė vaikus vėžinę baikeriai, tačiau jų motociklų įspūdingas riaumojimas neužgožė šventės pradžioje patirtos nuostabos neišgirdus Lietuvos himno skambėjimo.
„Ne vienerius metus į šią mokyklą lydžiu vaikus, valstybės himno skambėjimas visada buvo ypatingas momentas. Šį kartą skambėjo tik mokyklos himnas – pranešta kažkas panašaus apie šventės pokyčius. Aš ir keletas tėvų buvome priblokšti. Šitiek valstybės lygiu kalbama apie patriotiškumo svarbą, himnas skamba privačiose mokyklose, o čia, valstybinėje įstaigoje, jo atsisakyta! Dėl ko? Nebemodernu? Ar tai pateisinama, kai gražias šventes organizuojantys pedagogai neskatina galimybių pažadinti jaunų žmonių emociją – didžiuotis Lietuva“, – kalbėjo moksleivio mama.
Pasak jos, puiku, kad į šventę atvyko kaimuose esančių mokyklos skyrių vaikai ir jų tėvai, graži idėja buvo piknikas su skirtingomis spalvomis padengtais stalais, netrūko ir kitų šventiškų momentų. Gražiai moksleivių atliktas mokyklos himnas, tačiau, anot šventės dalyvės, tai jokiu būdu negalėjo prilygti galimai emocijai skambant Lietuvos himnui.
„Himnas turi būti giedamas ne todėl, kad tai privaloma. Tai turi ateiti iš žmogaus jausmų“, – panašias mintis yra išsakęs vienos mokyklos istorijos mokytojas. Būtent mokykloje turėtų dirbti žmonių, besistengiančių tokią emociją pažadinti.
ŠR domėjosi, ką apie Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos pasirinkimą mano kai kurie atsakingi rajono savivaldybės asmenys bei mokyklos direktorius.
Scenarijus gimė po diskusijų
„Buvo pasirinktas toks šventės scenarijus. Ar čia kas nors su juo blogai?“- sakė ŠR pirmadienį kalbintas Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius Dainius Žukauskas.
Pasak mokyklos vadovo, dėl scenarijaus ne vieną kartą diskutuota, kol priimtas galutinis šventės variantas.
„Kalbėjomės, diskutavome ir sutarėm dėl tokios šventinio scenarijaus dėlionės. Nesikratau asmeninės atsakomybės – mačiau ir žinojau galutinį scenarijaus vaizdą“, – sako direktorius D. Žukauskas. Šventė buvusi linksma, gyvybės įnešę atvykę baikeriai, kuriuos pasikvietusi pati mokykla. Tai, kad baikerius „vedė“ ir lydėjo vienos kontraversiškai vertinamos politinės jėgos atstovai, pasak direktoriaus, tikrai neturi jokio ryšio su valstybės himno skambėjimo atsisakymu.
„Tikrai nebuvo jokių intencijų, juolab politinių – tiesiog toks šventės formatas gavosi. O valstybės himnas mokykloje giedamas ir Vasario 16 – osios, ir Kovo 11- osios šventėse“, – sako Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius D. Žukauskas.
Pasirinkimą reikėtų apgalvoti
„Jokiame reglamente nėra numatyta, kad per mokslo metų pradžios šventę turi būti giedamas valstybės himnas. Tradiciškai prieš kiekvienus mokslo metus yra keliama valstybės vėliava, todėl natūralu, kad turėtų skambėti ir Lietuvos himnas.
Šiuo atveju dėl Kaštonų mokyklos gali būti dvi priežastys – arba toks organizatorių pasirinkimas, arba nepagalvojimas. Bet kokiu atveju organizavimo tvarką ir pasirinkimus reikėtų apgalvoti“, – mano Biržų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius.
Tradicijų keitimas ir tikslas
„Pradėti rugsėjo pirmąją naujus mokslo metus valstybės himnu – daugelį metų Biržų rajono mokyklose puoselėjama prasminga tradicija. Tai tarsi mokyklos bendruomenės pažadas stiprinti (neretai ir padėti) patriotiškumo pamatus, pasididžiavimą savo valstybe, auginti dorus, teisingus, darbščius žmones. Ir viską daryti „vardan tos Lietuvos“. Tai svarbi pilietiškumo ugdymo sudedamoji dalis, pagarbos mūsų valstybei išraiška.
Puiku, kad naujieji mokyklų vadovai imasi iniciatyvų kurti naujas švenčių tradicijas. Tačiau kiekviena tradicija turėtų turėti prasmę, o tradicijų keitimas – tikslą. Prastas ir nevykęs sumanymas populistiniais šou pakeisti bei bandyti išstumti pamatines vertybes ugdančius dalykus, t.y. atsisakyti valstybės himno. Ypač dabartinėje šalies situacijoje“, – nuomonę išsakė švietimo sritį kuruojanti Biržų vicemerė Astra Korsakienė apie valstybės himną ir Kaštonų mokyklos iniciatyvą vietoje jo pasirinkti mokyklos himno giedojimą.
