Tokius žvėris įvardijo kandidatai į Biržų savivaldybės merus, debatų moderatoriaus paklausti, su kokiu gyvūnu jiems asocijuojasi jų atstovaujamos partijos.
Antradienį Biržų pilies arsenalo salėje vyko kandidatų į savivaldybės merus debatai, inicijuoti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS – LKD) Biržų skyriaus. Debatų tema – dėl ko galima susitarti Biržuose? Diskusiją moderavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Lingė.
Nors diskutuoti buvo kviesti visi kandidatai į Biržų merus, tam pasiryžo tik trijų politinių jėgų atstovai – TS – LKD kandidatė Irutė Varzienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Kęstutis Knizikevičius bei Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatas Justas Greviškis.
Kas esi, politike?
Apšilimui paprašius atsakyti, kad jei partijos sąrašas būtų gyvūnas, kokiu kandidatai jį matytų, prelegentai nesutriko.
K. Knizikevičiui Biržų socialdemokratai regisi panašūs į stumbrą, I. Varzienei jos partijos bendražygiai atrodo kaip liūtas.
Įdomiausiai liberalų asociaciją su lūšimi pakomentavo J. Greviškis: „Tai nepriklausomas ir savimi pasitikintis gyvūnas, paplitęs tiek visoje Lietuvoje, tiek Biržų krašte. Dar neseniai buvęs ant išnykimo ribos, kaip ir mes po Eligijaus Masiulio skandalo.
Dabar ir lūšių populiacija, ir Liberalų sąjūdis atsigavo ir esame gyva politinė organizacija“.
Savivaldybėje yra kas veikti
Pirmoji debatų dalis buvo skirta viešojo sektoriaus bėdoms, problemoms ir galimiems sprendimams. Kandidatams į merus teko išsakyti savo nuomonę ir požiūrį į daugelį rajono bei šalies mastu svarbių klausimų, siūlyti, kaip, jų nuomone, tas problemas galima spręsti. Kokia yra politinė kultūra Biržuose ir kaip skatinti jaunimo bei visų gyventojų pilietiškumą? Koks yra kandidatų požiūris į jungtines klases, mažų mokyklų išlaikymą kaime ir švietimo kokybės užtikrinimą? Ką svarbiau turėti mokykloje – psichologą ar mokytojo padėjėją? Darbo vietos, jų kūrimo klausimai, specialistų pritraukimas, būstų trūkumas ir mokesčių panaudojimas, keliai ir parama kaimo bendruomenėms, alaus šventės ir alkoholio prieinamumas – tai vieni iš klausimų, apie kuriuos teko kalbėti ir samprotauti kandidatams.
Labiau panašūs nei skirtingi
Iš esmės didelių nuomonių skirtumų dėl problemų įvardinimo ir sprendimo kelių tarp diskusijos dalyvių nebuvo, jie siūlė idėjas ir sprendimus greičiau papildydami vienas kitą, o ne oponuodami. Be to, diskusija vyko pagarbiai ir korektiškai. Kaip pasakytų politiniai oponentai, nieko kito iš jų laukti ir negalima – tai sisteminių partijų atstovai, o prieš sistemą reikia kovoti. Bėda, kad nesistemininkai diskusijoje dalyvauti nepanoro.
„Gaila, kad nėra „valstiečių“ kandidato Audrio Šimo, tai bent palinksmintų“, – apgailestavo pagyvenęs diskusijos klausytojas, prisimindamas prieš kelias dienas politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ Biržuose organizuotus kandidatų į merus debatus.
Apie būsimąsias koalicijas
Antroje debatų dalyje kandidatai atsakinėjo į auditorijos ir socialiniuose tinkluose užduodamus klausimus. Kai kurie klausytojai net ėmė nerimauti, kad nepakaks laiko jų rūpimiems dalykams išsakyti ir atsakymams išklausyti.
Vienas įdomesnių ir kiek provokuojančių klausimų iš auditorijos buvo prašymas įvardyti, su kokiomis politinėmis jėgomis laimėjęs mero rinkimus kandidatas norėtų sudaryti valdančiąją koaliciją ir ar yra tokių politinių jėgų, su kuriomis tokia koalicija neįmanoma. Kita klausimo dalis – kokiose pozicijose po rinkimų pašnekovai matytų dabartinius savo oponentus.
„Kaip jau skelbėme viešai, Liberalų sąjūdis neįsivaizduoja savęs einančio į koaliciją su politiniu komitetu „Biržų atgimimas“, vadovaujamu Kęstučio Isako. O tęsti pradėtus darbus galime su visomis kitomis rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis. Jei laimėčiau mero postą, tai šalia sėdinčius kolegas matau mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus pozicijose“, – sakė J. Greviškis.
Panašiai svarstė ir I. Varzienė. „Atrodo, mūsų pozicijos sutampa. Dėl koalicijos sprendžia partijos skyrius, žmonės, kurie mus delegavo. Dėl koalicijos tartumės su partija, bendražygiais, tačiau, kiek esame preliminariai diskutavę, matau galimybę dirbti su visomis politinėmis jėgomis, išskyrus komitetą „Biržų atgimimas“. Labai gaila, kad taip diskredituojamas žodis „atgimimas“, nes Biržai nėra jokioje duobėje, iš kurios reikėtų atgimti“, – sakė TS – LKD sąrašo lyderė.
Socialdemokratų kandidatas K. Knizikevičius kalbėjo, jog visose politinėse jėgose yra žmonių, su kuriais galima vaisingai dirbti. Jis sakė esantis pasiryžęs dirbti su visais – tai reikėtų suprasti, jog socialdemokratai pasiryžę eiti į koaliciją su visomis rinkimuose dalyvaujančiomis politinėmis jėgomis.
Ko labiausiai Biržams trūksta?
Šiuo klausimu kandidatų nuomonės išsiskyrė. K. Knizikevičiui atrodė, jog labiausiai trūksta sporto komplekso, I. Varzienei – susikalbėjimo ir tolerancijos, to, ką Biržai turėjo iki 2015 metų. O J. Greviškiui atrodė, jog labiausiai reikia menų ir verslo inkubatoriaus.
Auditorijos ir socialinių tinklų klausimų buvo pakankamai. Buvo kalbama, klausiama ir diskutuojama apie turizmą, verslo vystymąsi, galimą verslo indėlį į Biržus per mecenatystę bei kitas priemones, gyventojų paslaugų prieinamumo gerinimą ir kitais konkrečiais mūsų regiono klausimais.
Apie degančias akis
Nuolatinis visų renginių dalyvis Donatas ir šioje diskusijoje kandidatams turėjo daug klausimų, kurių sprendimo galimybės dažniausiai peržengia savivaldybės ar net regiono kompetencijas. Tačiau vienas klausimų apie tikėjimą atrodė vertas dėmesio. „Aš norėčiau matyti, kaip kiekvienam kalbėtojui dega akys… Reikia, kad žmones apimtų ekstazė kažką daryti, kad tai būtų didinga, įspūdinga ir nuostabu, kad jaunimas norėtų čia gyventi. Nes kitaip kokia prasmė kurti gyvenimą? Senovėje Biržai prilygo Vilniui, čia buvo dalykų, kokių Vilnius nematė. Praėjo tik šimtai metų, o matome, kur likome“, – sakė biržietis.
„Aš sutinku su viena Donato mintimi – taip, mes esame nudusę, per daug ramūs, kanceliariški. Taip, Biržams trūksta ambicijų. Bet ambicijų turėjo ponas Valkiūnas – perkelti sporto kompleksą, pastatyti ledo areną – ir mes matome, kuo tai baigėsi. Kai žmonės rinko, buvo pažadai apie šeichus ir aerodromus. Tai ir suponavo dabartinį politinį naratyvą, daug ramesnį ir nuosaikesnį, nes ir politikai, ir Biržų žmonės pavargo nuo tokių rinkiminių pažadų“, – sakė I. Varzienė.
