Antradienį vienoje Biržų mokykloje įvyko nerimą keliantis konfliktas. Bokso treniruotes lankantis nepilnametis mušė ir pargriuvusį spardė jaunesnį ir fiziškai silpnesnį mokinį. Redakciją pasiekė nuogąstavimai, kad už vaikų saugumą atsakingų darbuotojų reakcija į šį smurto atvejį galinti būti neadekvati.
Įvykiai, susiję su nepilnamečiais, yra kruopščiai slepiami. Tas paslaptis itin saugo pedagogai, valdininkai, pareigūnai. Mat saugoti vaikus nuo neigiamo žiniasklaidos poveikio juos įpareigoja įstatymai. Taip pat jiems labai svarbu neišduoti asmens duomenų. Ar tokiu pat uolumu pasižymima imantis priemonių dėl vaikų patiriamo smurto – jau kitas klausimas.
„Muštynės mokykloje vyko skirtingose svorio kategorijose. Boksininkas mušė ir gulintį spardė dviem metais jaunesnį mokinį. Mes dažnai liaupsiname sportininkus už jų pasiekimus, tačiau yra ir moralinių dalykų. Į tai, manau, per mažai kreipiame dėmesį“, – pasiekė redakciją žinia. Buvo nuogąstaujama, kad į šį įvykį mokykloje kažodėl vangiai reaguoja už vaikų saugumą atsakingi asmenys.
Galime išgyventi ir nesužinoję?
Kaip į vaikų smurto protrūkį reagavo mokyklos vadovai? Direktorius pareiškė, kad šio įvykio jis nekomentuosiąs. Paklausus, kam apie muštynes buvo pranešta, jis minėjo policiją ir Savivaldybę. Ar buvo iškviesti medikai, liko neaišku. Direktorius vis kartojo, kad nieko jis nekomentuosiąs. Pasiteiravus, ar apie šį smurto atvejį visuomenei žinoti nėra svarbu, mokyklos vadovas išrėžė: „Tai toks įvykis, dėl kurio visuomenė galėtų išgyventi ir nesužinojusi“.
Ar prireikė medikų – nežinia
Biržų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Marijonas Nemanis sakė, kad jam apie įvykį pranešė mokykla, kurioje vyko konfliktas. Kas dar buvo informuoti? Anot jo, mokinių tėvai, policija. Apie medikus jis sakė nieko nežinąs. Dėl šio įvykio ketvirtadienį turėsiąs vykti Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame jis dalyvausiąs kaip Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovas.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Ina Romanova patvirtino, kad ketvirtadienį vyks Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame turėtų paaiškėti visos įvykio aplinkybės.
Biržų rajono policijos komisariato viršininkas Deividas Valtaris trečiadienį sakė, kad dėl įvykių mokykloje pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.
Auklėtinio poelgio nepateisina
Vienas iš muštynių dalyvių lanko bokso klubą „Terminatorius“. Šio klubo vadovas ir bokso treneris Virgilijus Stapulionis dėl įvykio, kuriame dalyvavo jo auklėtinis, neslėpė susirūpinimo. Jis šnekėjo ne apie įstatymus, tvarkas ar įsakymus, kurių privalo laikytis, o apie vaikus. Treneris sakė išklausęs įvykio versiją, kurią jam pateikė auklėtinis. Konfliktas prasidėjęs nuo apsižodžiavimo. „Bet tai, kas įvyko, yra nepateisinama. Vaikinas sumuštas stipriai“, – neslėpė treneris.
Jis tikino, kad kone prieš kiekvieną treniruotę kalbama apie tai, kaip turi elgtis tikras boksininkas, kad negalima kelti rankos prieš silpnesnį.
V. Stapulionis sakė kalbėjęs su vaikino auklėtoja, siūlęs auklėtiniui eiti pas sumušto vaiko tėvus, prašyti atleidimo.
Kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokie dalykai nesikartotų? Trenerio manymu, vienintelė poveikio priemonė – pokalbiai.
Šalinti vaikiną iš sporto klubo – ne išeitis. Trenerio V. Stapulionio įsitikinimu, tokie metodai gali turėti dar blogesnių pasekmių.
Direktorius pasirinko netinkamą komunikacijos būdą
Švietimo sritį kuruojanti Biržų savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė teigė žinanti minimą smurtavimo atvejį mokykloje.
„Konfliktų ugdymo įstaigose mažėja, tačiau visiškai jų išvengti kol kas nepavyksta. Nesutarimams mokyklose spręsti vaikai, ypač paaugliai, dažnai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo būdus: patyčias, smurtą, agresiją. Tokia apmaudi realybė“, – sako ji.
Kuo šis incidentas išskirtinis?
„Šis incidentas yra išskirtinis ir itin skaudus, nes jame dalyvavo jaunuolis, praktikuojantis kovinę sporto šaką. Sportas turėtų ugdyti ne tik fizinius gebėjimus, bet ir pagarbą, savitvardą, atsakomybę. Tikiuosi, kad jo treneris skirs daugiau dėmesio sporto etikos ir vertybių ugdymui, aptars agresijos valdymo būdus bei primins, kad treniruotėse įgyti įgūdžiai skirti sportiniams pasiekimams, o ne konfliktų sprendimui už sporto salės ribų“, – kalbėjo vicemerė.
Jai buvo pateiktas klausimas ir apie mokyklos vadovo sprendimą neinformuoti visuomenės, nekomentuoti apie išskirtinį įvykį.
„Atsakyti, kodėl mokyklos direktorius nusprendė nekomentuoti situacijos, yra sudėtinga. Ugdymo įstaigos atvirumas ir aiški komunikacija yra svarbūs kokybiškos bei sėkmingos veiklos kriterijai. Kalbėti reikia ne tik apie pasiekimus, laimėjimus, turiningas išvykas ar mokyklos kieme išdygusius kupolus. Taip pat svarbu diskutuoti apie nemalonias situacijas. Aiškiai ir atvirai pateikta informacija, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimų, gali padėti užkirsti kelią interpretacijoms ir gandams. Kaip skydu prisidengti duomenų apsaugos įstatymu ir atsisakyti komentuoti – netinkamas komunikacinis būdas“, – teigia vicemerė A. Korsakienė.
Anot jos, šiuo metu situacija yra kontroliuojama. „Mokykla siekia užtikrinti, kad panašūs incidentai ateityje nepasikartotų, ir imasi reikiamų veiksmų: nuodugniai analizuoja įvykį, bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis bei mokinių tėvais, numato pagalbos teikimą“, – tikino A. Korsakienė.
