Kiekvienas nori turėti savo kampą, tik ne visiems vienodai pavyksta. Vieni mėgaujasi nuosavo būsto patogumais, kitiems tenka leisti dienas savivaldybės skirtame socialiniame bute. Dėl socialinių būstų gavimo ir naudojimosi jais neaiškumų biržiečiai kreipiasi ne tik į savivaldybę, bet savo pastebėjimus ir nuoskaudas išsako ir redakcijai.
Kai kurie biržiečių pastebėjimai rodo, kad socialinių būstų apgyvendinimo tvarkoje yra landų, kuriomis nesąžiningi piliečiai gali naudotis. Tokie žmonės, ir turėdami pakankamai dideles pajamas, nuomojasi socialinius būstus, kai eilėje jų laukia virtinė pretendentų.
Paskutiniai skambučiai dėl socialinių būsto pasiekė iš Kęstučio gatvės. Pašnekovai teigė, esą Kęstučio gatvės daugiabučiuose yra keli laisvi socialiniai būstai, tačiau kažkodėl savivaldybė juose neapgyvendina būsto laukiančių biržiečių. Kitas klausimas buvo apie būstus gavusius, bet juose negyvenančius žmones. Anot pašnekovų, visi žino, kad vienas ar kitas žmogus išvažiavęs dirbti į užsienį, čia jo nėra. Grįžta jis dienai kitai ir vėl išvažiuoja. Nors socialinių būstų gyventojus kartkartėmis tikrina savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, jie, neradę gyventojo, jokių priemonių nesiima.
Skambinusių nuomone, tai nėra teisinga, kad butas nuolatos negyvenamas, tuo tarpu jo laukia eilė žmonių. Ar su tokiu nuomininku sutartis neturėtų būti nutraukta?
Būsto tenka laukti apie trejus metus
Apie šias problemas kalbėjome su Biržų rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Aldona Jurkštaite, administruojančia socialinių būstų klausimus rajone.
Anot A. Jurkštaitės, dabar socialinio būsto eilėje laukia 107 asmenys ir šeimos, turinčios teisę jį gauti. Nors skaičius atrodo didokas, tačiau eilė juda.
Biržų savivaldybės aprūpinimo būstu rodiklis yra apie 2,7, tai reiškia, kad į eilę pakliuvęs asmuo būsto sulauks vidutiniškai šiek tiek greičiau kaip per trejus metus. Šalyje yra savivaldybių, kur socialinio būsto tenka laukti ir 5, ir 10 metų.
Anot specialistės, pernai prašymų gauti būstui teikimas smagiai suaktyvėjo, šiemet taip pat intensyvumas didelis. Dauguma besikreipiančiųjų yra vieniši žmonės, yra našlaičių bei vienišų motinų, auginančių vaikus.
Iš tiesų, anot A. Jurkštaitės, tuščių socialinių būstų yra. Keli iš jų yra Vėjo gatvės daugiabučiuose, vadinamuosiuose „barakuose“, yra tuščių ir Kęstučio gatvėje. Tačiau, specialistės teigimu, juose žmonės apgyvendinti jau nebebus – būstai tiek nusidėvėję, kad jų remontuoti nebeapsimoka.
Gyvenantys, bet negyvenantys
Kiekvienais metais socialinio būsto gyventojai turi pateikti mokesčių inspekcijai pajamų ir turto deklaracijas, pagal kurias savivaldybė tikrina, ar asmuo atitinka socialinio būsto gavėjo kriterijus, ar pajamos ir turtas neviršija valstybės nustatytų dydžių. Šie skaičiai kasmet perskaičiuojami. Dabar nustatyta, kad pajamos vienam asmeniui per metus neturi viršyti 6280 eurų.
Anot specialistės, Viešosios tvarkos skyrius tikrina, ar skirtame būste gyvena tas žmogus ar šeima, kam jis yra paskirtas. Dažniausiai tikrinama, kai gaunami kokie nors signalai iš kaimynų. Bet per metus skyrius patikrina visus savivaldybės būsto fondo objektus, kurių yra per 400.
Jei yra nustatoma, kad žmogus ten negyvena ar yra būstą pernuomojęs, sutartis su juo nutraukiama.
Kalbant apie išvykusius užsidirbti, A. Jurkštaitė pastebėjo, jog pagal teisės aktus žmogus turi teisę pusę metų būste negyventi. Jie grįžta, kažkiek čia pabūna ir vėl gali išvykti. Anot specialistės, tokius atvejus sunku sukontroliuoti.
Užsienio pinigų nesukontroliuoja
Akivaizdu, kad žmonės, dirbantys užsienyje, gali užsidirbti gerokai daugiau pinigų, nei jau minėta maksimali pajamų suma.
Anot A. Jurkštaitės, užsienyje uždirbtų pinigų mokesčių inspekcija nekontroliuoja, o ir neretai žmonės ten uždarbiauja nelegaliai. Jei socialinio būsto gyventojas tvarkingai sumoka komunalinius ir nuomos mokesčius, neturi deklaruotų pajamų daugiau, nei nustatyta, nepernuomojo būsto kitam asmeniui, nutraukti su juo nuomos sutartį yra sudėtinga.
Pasak A. Jurkštaitės, nuomos sutartys nutraukiamos per teismą, todėl turi būti svarūs įrodymai, kaimynų liudijimai, kad žmogus čia negyvena, turi papildomų pajamų ir panašiai.
Šia landa, matyt, ir naudojasi dalis žmonių. Uždirbdami užsienyje neblogus pinigus, jie čia sau išsaugo tegul ir kuklius, bet pastogę suteikiančius būstus už menką nuomos kainą. O jei tiksliau, beveik už dyką. Vieno kambario buto be patogumų nuomos kaina siekia 5 Eur, su patogumais – apie 15 eurų per mėnesį.
Socialinis teisingumas
Nuomonę apie tokius socialinio būsto skyrimo ir kontrolės trūkumus buvo paprašyta išsakyti savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, kuruojanti socialinių klausimų sritį.
„Socialiai, mano nuomone, tai yra neteisinga. Tačiau žiūrint formaliai, jei žmogus sumoka visus mokesčius ir pateikia reikalingus dokumentus, jo iškeldinti praktiškai neįmanoma. Čia gali padėti kaimynų pilietiškas požiūris, jų nepakantumas tokiems dalykams. Jei savivaldybė gaus pranešimus apie piktnaudžiavimą ar pažeidimus, jie bus tiriami. Ateityje, manau, reikia tobulinti ir griežtinti socialinių būstų skyrimo ir priežiūros tvarką, kad panašių dalykų nebūtų. Visos socialinės paslaugos, tarp jų ir socialiniai būstai, yra iš mokesčių mokėtojų pinigų, kitaip tariant, mūsų visų sumokėtų pinigų. O jais bandoma pasinaudoti nesąžiningai“, – sakė A. Garšvaitė.
