„Studijuoju, šoku, turiu verslą ir ūkį“, – savo veiklas linksmai pristato 23 metų Ieva Strautininkaitė.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) integruotos komunikacijos magistrantūros studijas tęsiančios biržietės gyvenimas sukasi ne tik universitetinių mokslų, bet ir sodų derliaus ėmimo, butiko „The Sister‘s“ darbo bei LKL varžybų grafiku. Jauna ūkininkė Ieva – VDU krepšinio komandos palaikymo šokėja.
Šokėjos „komunikacija“ su aronijomis ir kitomis uogomis
Išgirdus apie gražios, komunikabilios ir sportiškos gražuolės Ievos Strautininkaitės veiklų lauką antakius iš nuostabos kilstelėti verčia žinia, kad tame lauke – sodininkystės ūkis.
„Šiuo metu pats darbymetis – aronijų skynimo metas. Dirbame visi sesės ūkyje“, – išsitaria kita gražuolė – identiška Ievos dvynė sesė Eglė.
Žinia apie aronijų ūkį žadina norą kalbinti tą visai į ūkininkę nepanašią rudaakę, kurios nuotraukas teko matyti ne tik iš Biržuose vykdavusių sporto renginių, bet ir iš Lietuvos krepšinio lygos komandų varžybų.
Kartu su sese Egle VDU viešosios komunikacijos bakalauro studijas baigusi Ieva tęsia mokslus magistrantūroje. Pasirinko studijuoti integruotą komunikaciją. Su VDU studentę sieja ir universiteto krepšinio komandos palaikymo šokių grupė.
Pasak Ievos, derinti viską nėra lengva, tačiau įmanoma. Juolab kad kartais įmanomos ir nuotolinės paskaitos, ir šokių repeticijos. Šiuo metu didžiausias iššūkis – derliaus ėmimas uogyne. Tai esantis sezoninis darbas, tačiau reikalaujantis viską atlikti laiku ir sparčiai.
Šeimos polinkis į ūkininkavimą – iš senelio
Strautininkų šeimos nariams ūkininkavimas – ne naujiena.
Dvejais metais už seses vyresnis brolis Lukas turi savo ūkį – augina grūdines kultūras. Ūkininkavimu Lukas „užsikrėtęs“ nuo senelio, tėčio tėvo, žemės ūkio darbais užsiėmusio netoli Biržų esančio Stačkūnų kaimo apylinkėse.
Savo tėčio teisininko Dainiaus Strautininko (jis yra Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas – red.) keliu iš pradžių ėmė eiti ir sūnus. Tačiau keturis universitetinių teisės studijų kursus baigęs, pasak sesės, nusprendė, kad teisė – ne jam. Lukas ėmėsi ūkininkavimo ir ši veikla jam patinkanti.
„Teisės studijas brolis sako baigsiantis, kai įsigis tai, apie ką svajojo. Universitete įgytos žinios jam dabar praverčia žemės ūkio versle“, – sako Ieva apie Luką, kurio brolišką ir ūkišką pagalbą jaučia sodininkystės darbuose.
Sodininkystės šeima ėmėsi išgirdusi apie išnuomojamus uogynus – aronijų, serbentų, šaltalankių, aviečių laukus. Priėmus sprendimą su sodus nuomojančiais ūkininkais buvo sutarta dėl ilgalaikės nuomos.
Dirba visa šeima
Sodai – Ievos ūkis, tačiau šiame versle, anot jos, labai svarbus brolis – jo palaikymas, jo supratimas, patarimai, kaip prižiūrėti uogynus ir pan.
„Ūkyje dirba ir sesė Eglė – praėjusiais metais pačios ėmėme derlių. Nors uogų skynimas vyksta su traktoriais ir specializuota įranga, procese turi dalyvauti žmogus. Aš pati traktoriaus kol kas nevairuoju, tačiau planuoju įgyti tokią teisę“, – sako Ieva.
Uogynuose reikia ir rankų darbo – tenka tvarkyti laukus, karpyti žoles, uogynų šakeles. Atėjus darbymečiui laukuose triūsia visa šeima.
„Sunkiausias darbas – tai su tais šakų ir žolių stiebų karpymo sekatoriais“, – su šypsena atsidūsta Ieva.
„Tėtis daug padeda – dirbame visi, nes pas mus šeimoje taip yra nuo mažų dienų“, – kalba Ieva, augusi Dainiaus ir Linos Strautininkų šeimoje. Vykstant javų kūlimui Luko ūkio laukuose sesės veža maistą, o brolis joms gelbėja realizuojant uogynų derlių, ieškant supirkėjų.
„Nors turime šaldytuvus, stengiamės uogas išvežti šviežias“, – sako uogyno šeimininkė.
Butike – kaip raminančioje aplinkoje
Biržuose, Žemaitės gatvėje, esantis butikas (nedidelė gerų drabužių, aksesuarų parduotuvė) „The sisters labels boutique“ – Ievos ir Eglės bendro verslo objektas. Prekyba vyksta ne tik fizinėje parduotuvėje, bet ir internetu. Sesės dvynės parduotuvėje kartais keičia vieną kitą (nors tą pastebi retas klientas).
Ūkyje dirbanti, pagal LKL varžybų grafiką su komandos palaikymo šokių grupe po Lietuvą važinėjanti studentė Ieva sako, kad darbas butike jai kaip poilsis.
„Parduotuvėje jaučiuosi kaip namie, o ne kaip darbe. Čia užsukantys žmonės – be galo pozityvūs, geranoriški. Bendrauti tenka su įvairių pažiūrų žmonėmis, tačiau tai nevargina – atvirkščiai, net ramina“, – kalba viešąją komunikaciją studijavusi Ieva.
Muziką, sportą ir šokį suvienijanti veikla
Krepšinio komandos palaikymo grupėje Ieva šoka jau 5 metus.
„Tai, kuo užsiėmiau dar mokykloje, – muzika, šokis, sporto elementai – tarsi „susilydė“ į vieną veiklą, kuri man labai patinka“, – kalba Biržuose sporto mokyklą su sese baigusi lengvaatletė. Abi sesės mokėsi ir muzikos mokyklos fortepijono klasėje, mokėsi šokti Dalės Urbonienės vadovaujamame kolektyve.
Universitete noru šokti „užsidegė“ tik Ieva, nors jos ketinimą patekti į VDU šokių grupę labai palaikė sesė Eglė.
Dabar šokis krepšinio aikštelėje sykiu yra ir darbas, už kurį gaunama šiek tiek pajamų. Grupė pastaruoju metu važinėjo pagal Kėdainių ir Prienų krepšinio komandų varžybų grafikus.
Ieva sako, kad stengiantis įsitvirtinti kolektyve teko įdėti daug pastangų, savarankiškų treniruočių.
„Pritapau, pradėjo labai gerai sektis, drąsiai atlieku akrobatikos elementus. Įveikiu sudėtingus pakėlimus, metimus.
Trenerė dažnai sako, kad čia tai jau Ievos pakėlimas, nes be jos niekas to nepadarys. Smagus man tas įvertinimas“, – sako Ieva, patirianti ir sunkiąją, nematomą, kartais pro skausmą besišypsančių šokėjų gyvenimo pusę.
„Pasirodymo kartais tenka laukti ilgai, o paskelbus pertraukėlę turi staigiai be apšilimo bėgti į aikštelę… Plyšta raumuo, o tu šoki toliau“, – apie asmeninę patirtį pasakoja šokėja Ieva.
Jos svajonė – kada nors šokti Biržuose per varžybas. Iki šiol to daryti dar netekę. Tačiau Biržus VDU šokėjų komanda pažįsta. Ieva gimtinėje suorganizavo šokėjų grupės treniruočių stovyklą, į kurią atvyko trenerė iš Rygos. Ievos pasiūlyti Biržai kūdikį maitinančiai trenerei buvo kaip pusiaukelė tarp Latvijos sostinės ir Kauno. O Ievai buvo smagu parodyti savo miestą.
Dvigubas džiaugsmas sėkme ir komplimentais
Identiškų dvynių seserų žmonės dažniausiai neskiria.
„Dabar jau kai kurie ima priprasti, nes iš tikro skirtumų turime. Sako, kad skiriasi mūsų balso tembrai, tačiau ir tą žinantys vis tiek mus maišo“, – juokiasi Ieva.
Dvynių ryšys jų gyvenime nuolat juntamas. Abi Strautininkaitės, pasak Ievos, yra šnekios.
„Kalbame abi daug, tačiau viena kitą tiesiog papildome. Nespėju ko nors pasakyti, o sesė jau mintį užbaigia. Ir tai būna mano mintis!” – pasakoja Ieva.
Universitete dėstytojai juokdavosi, kad net toli viena nuo kitos sėdėdamos sesės užduočių atsakymus rašydavo panašius ir gaudavo vienodus įvertinimus.
Sutampa sesių skonis dėl maisto. Abi jos nevalgo pomidorų. O štai aprangos stilius – skirtingas.
„Sesei labiau patinka klasikiniai arba patogūs drabužiai, o man norisi išskirtinumo. Norisi būti pastebimai, renkuosi drąsesnį, dėmesį atkreipiantį stilių“, – sako Ieva.
Pavydo viena kitai sesės nejaučiančios – tai gal būdavę nebent vaikystėje dėl kokio nors žaislo.
„Jeigu vienai pasako komplimentą, priimam abi!“ – šypsosi Ieva.
O kokia buvusi laimė, kai tą pačią dieną Ieva ir Eglė išgirdo, kad jų baigiamieji bakalauro studijų darbai įvertinti dešimtukais. Tiesa, prieš tai, pasak Ievos, buvo nerimo pauzė, pirmiausia paskelbus Eglės vertinimą. Tačiau netrukus abi dvynes užliejo dvigubo džiaugsmo lavina.
