Gražiame ir prasmingame laikotarpyje, kupiname rugiapjūtės tradicijų, duonos ir ramybės dvelksmo, liepos 24 dieną, minėjome iškilaus Pabiržės krašto žmogaus, etnografo, muziejininko, dailėtyrininko, architektūros istoriko, pedagogo Klemenso Čerbulėno 110-ąjį gimimo jubiliejų. Kaipgi neminėti, kaip neprisiminti šitaip Lietuvai nusipelniusio žmogaus, tuo labiau kad vis dar yra jį gyvai prisimenančių, su juo bendravusių. Sovietiniu laikotarpiu Lietuvos istorijos saugotojai, lietuvybės puoselėtojai nebuvo lepinami dėmesiu, vertingi jų darbai dažniausiai likdavo be atgarsio. Retai ir tyliai apie juos kalbame ir šiandien. O kalbėti vertėtų, nes tokių žmonių dėka vis dar esame tauta.
Pirmasis Pabiržės krašto mokslų daktaras
Klemensas Čerbulėnas gimė 1912 metais Pabiržės valsčiuje, mažame Spalviškių kaime, labai darbštaus ūkininko, vietinių vadinamo „amerikonu“ (buvo 5 metams išvykęs užsidirbti į Ameriką), šeimoje. Baigęs Gulbinų pradžios mokyklą, Klemensas Čerbulėnas mokslus tęsė Biržų gimnazijoje, tarpukario Lietuvoje žinomoje kaip viena iš humanitariškiausių gimnazijų. Gimnazijos švietimo ir kultūros tradicijos, matyt, paskatino būsimąjį etnografą domėtis krašto istorija, liaudies tradicijomis, papročiais, menu, liaudies ir monumentaliąja architektūra. Reikia manyti, kad Klemensas Čerbulėnas turėjo įgimtą kraštotyrininko gyslelę, nes dar studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universitete, kuriame istorijos studijas baigė 1941 metais, jau dalyvaudavo ekspedicijose, domėjosi senoviniais daiktais, gimtojo krašto paprastų žmonių buitimi, tradicijomis, rengė kraštotyrinius darbus apie kryžius, dievdirbius.
Po studijų mūsų žymusis kraštietis dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje (M. K. Čiurlionio dailės muziejus) skyriaus vedėju, vyriausiuoju fondų saugotoju, direktoriumi.
1950 metais buvo pašalintas iš šio muziejaus, nes atseit buvo nuslėpęs, kad jo brolis mokytojas – Sibiro tremtinys. Tada net šešetą metų Klemensas Čerbulėnas dirbo pedagoginį darbą. Vėliau jis įsidarbino Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute. Čia dirbdamas apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių liaudies gyvenamojo pastato raida“ ir istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos valstiečių kiemo pastatų susidarymo istorija“. Dideliam vietos žmonių džiaugsmui ir pasididžiavimui, Klemensas Čerbulėnas yra pirmasis Pabiržės krašto mokslų daktaras.
Klemensas Čerbulėnas – keleto meno leidinių bendraautorius, yra parengęs meno populiarinimo knygų. Biržiečiams būtų labai įdomūs kai kurie jo straipsniai, kurie išsibarstę tarpukario Lietuvos spaudos leidiniuose, archyvuose, įvairiuose mūsų laikmečio leidiniuose. Manoma, kad jų buvo parašyta daugiau nei šeši šimtai. Kas nenorėtų sužinoti, kaip buvo daromas alus Pabiržės valsčiuje, kokiais įrankiais buvo dirbama žemė mūsų krašte, kaip liaudis gydydavosi ar kada Biržų krašte „kaminus“ pakeitė „ležiankos“?
Veiklos atspindys – Rumšiškėse
Mūsų kraštietis buvo populiarus tarp etnografų, nes nebuvo sausas teoretikas. Daug pats važinėjo po Lietuvą, rinko eksponatus, domėjosi, analizavo, siekė išsaugoti, susisteminti ir ypač paskatinti jaunimą domėtis krašto istorija. Nuo 1973 metų – jau Lietuvos kraštotyrininkų draugijos garbės narys. Dalyvavo tautodailininkų veikloje. Šiandien labiausiai apčiuopiama, matoma Klemenso Čerbulėno veikla yra Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Šiame muziejuje jis moksliniu vadovu dirbo 1970–1974 metais. Tai mūsų kraštietis sudarinėjo šio muziejaus generalinį planą, vadovavo pastatų atrinkimui ir perkėlimui, sektorių įkūrimui. Tokiu būdu „Daujėnų sodyboje“ atsidūrė Morkvėnų gyvenamasis namas iš jo gimtųjų Spalviškių, Juozo Šlikos staliaus tekinimo staklės iš Kirdonių, kalvio Jono Masono iš Kirdonių pagaminti įrankiai, rimoriaus iš Gulbinų Stepono Vengrio (senojo) padarytos vežėčios, lopšys, dievdirbio Klezio iš Užugulbinės senutėlis Šv. Roko koplytstulpis ir daugybė kitų daiktų.
Anapilin Klemensas Čerbulėnas išėjo nesulaukęs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, dar 1986 metų pradžioje.
Į kelionę – ieškoti prisiminimų
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka šių metų veiklos planuose buvo numačiusi paminėti kraštiečio etnografo Klemenso Čerbulėno jubiliejų, suorganizuojant edukacinę kelionę į Rumšiškių liaudies buities muziejų. Netikėtai atsirado daug norinčių keliauti ir liepos 31-ąją dieną grupė biržiečių išvyko į Rumšiškes ieškoti prisiminimų apie garbų jubiliatą.
Dar kelionės metu prisiminimais iš vaikystės, kai tėvų namuose lankydavosi Klemensas Čerbulėnas, dalinosi bibliotekininkė Liuda, apie giminaičio gyvenimo kelią pasakojo Gulbinų moterų etnografinio ansamblio dabartinė vadovė Valerija Čerbulėnaitė-Taurienė, kelionės dalyviai galėjo susipažinti su Valerijos sukaupta rašytine ir ikonografine medžiaga. Muziejuje biržiečių laukė gidė Danutė, kuri suteikė daug įdomių ir vertingų žinių apie liaudies papročius, buities kultūrą, Lietuvos regionų istoriją.
Pietūs tą dieną Josvainių karčiamoje, kuri yra Žemaitijos sektoriuje, buvo išskirtiniai, nes vieni iš svečių, tai yra mes, biržėnai, ne tik pietavome, bet ir dainavome Gulbinų krašto dainas…
Visur, kur tik muziejuje ėjome, sakėme, kad esame Klemenso Čerbulėno kraštiečiai, ir tai turėjo atgarsį, nežinančių nebuvo, o tai taip glostė mūsų širdis. Kelionės „uoga“ – susitikimas su kita kraštiete – etnobotanike Gražina Bielinyte – Žumbakiene ir jos šauniuoju vyru Zenonu Žumbakiu (1989–1992 Liaudies buities muziejaus direktorius). Ponia Gražina šiemet vasario mėnesį buvo atvykusi į mūsų biblioteką ir dalinosi žiniomis su biržiečiais apie senovinius gėlių darželius, tradicinių lietuviškų gėlių auginimą. O dabar buvusioje savo darbovietėje pasakojo apie pažintį su Klemensu Čerbulėnu, savo darbą Liaudies buities muziejuje, gėles ir vaistinguosius augalus. Linksmais nutikimais darbo muziejuje metu pasidalino Zenonas Žumbakis, kuris porą metų yra dirbęs Biržų rajone vykdant melioraciją. Buvusių biržiečių pora maloniai mus palydėjo į muziejaus miestelį, Aristavėlės dvarą, „Daujėnų“ sodybą. Išsiskyrėme susitarę susitikti rugpjūčio 27 dieną Gulbinuose, kur vietos bendruomenė minės savo iškilųjį kraštietį.
Grįždami iš turiningos kelionės, trumpam stabtelėjome Spalviškių kaime prie gimtosios etnografo Klemenso Čerbulėno sodybos. Į Biržus grįžome lietui lyjant, pavargę, daug sužinoję, šviesių emocijų nuspalvinti. Lyg iš tėviškės…
Liuda Prunskienė
