Sekmadienį maloniai nustebino į Biržų tvirtovės arsenalo salę gausiai susirinkę biržiečiai. Dar smagiau, kad čia buvo daug jaunų linksmų veidu. Džiaugtis yra kuo – po ilgų kelionių po pasaulį į savąjį arsenalą Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse sugrįžo (tegul ir laikinai) kunigaikščių Radvilų patranka.
Eksponato pristatymas prasidėjo muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotojos Editos Lansbergienės pranešimu apie Radvilų arsenalo patrankas ir jų likimą.
„Dabar, minėdami atkurtos valstybės kariuomenės dieną, turime nepamiršti ankstesnės valstybės – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos. Mūsų valstybė yra jų tęsinys“, – sakė E. Lansbergienė.
Šie metai yra jubiliejiniai Biržų kunigaikštystei – prieš 475 metus gimė Biržų pilies statytojas ir miesto įkūrėjas Kristupas Radvila Perkūnas, o prieš 410 metų Papilyje gimė jo anūkas Jonušas Radvila.
Anot E. Lansbergienės, Biržų pilies arsenalą švedai išgrobė du kartus: 1625 metais jie išvežė apie 60 patrankų, o 1704 metais – 43 ar 44. Reikia atkreipti dėmesį, kad to meto ginklams būdinga ne tik funkcinė paskirtis, bet ir reprezentacinė. Gausiai ornamentuotos, su valdovo ar didikų giminės herbais patrankos pabrėžė jų savininkų galią.
Po visų karinių peripetijų Biržuose šių dienų sulaukė trys pabūklai – didžioji mortyra bei dvi paprastos patrankos, kurios praėjusiame amžiuje buvo įmūrytos į pilies tiltą puošusius bokštelius, o dabar eksponuojamos arsenale.
1625 m. išvežtas patrankas plukdant į Švediją, dalis laivų nuskendo Rygos įlankoje. Iš vieno netoli kranto nuskendusio laivo dalį patrankų bangos išplovė į krantą, Kuršo gyventojai jas surinko, o Radvilos jas atsipirko ir parsivežė į Biržus. Kita dalis, tikėtina, pasiekė Švediją, o dalis ir šiandien tūno jūros dugne.
Kiekgi tų patrankų yra likę? Šia tema daugybė spekuliacijų, pareiškimų, esą niekas nesirūpina pabūklų sugrąžinimu į Biržus, o patrankos Švedijoje neva voliojasi visais pakampiais.
Anot E. Lansbergienės, šiuo metu Švedijoje ir Lenkijoje žinomos 5 Radviloms priklaususios patrankos. Du puošnūs Mikalojaus Kristupo Radvilos pabūklai – Meliuzina ir Hidra – yra Stokholmo muziejuje, jų kopijas galima pamatyti Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Švedai anuomet buvo ne tik geri kariai, bet kruopščiai dokumentavo savo žygius ir trofėjus. Išliko kaligrafiški 34 patrankų, išvežtų iš Biržų 1704 metais, piešiniai. Pagal išlietų herbų piešinius dabar galima nustatyti, kokiai didikų giminei jos priklausė. Deja, tų patrankų likimas nežinomas.
Trys patrankos yra Lenkijoje. Dvi iš jų yra saugomos Gdansko muziejuje, iš kur viena atkeliavo į Biržus. Dar viena patranka, priklausiusi Radviloms, saugoma Lenkijos kariuomenės muziejuje Varšuvoje. Ją lenkams 1963 metais perdavė tuometinė Šovietų Sąjunga. Greičiausiai patranka Rusijoje atsidūrė Livonijos karų metu kaip iš švedų perimtas trofėjus.
Kur dingo likusi pabūklų dalis? Pasak E. Lansbergienės, tuomet kariauti su patrankomis, papuoštomis kitų šalių herbais ir užrašais buvo „ne lygis“, todėl pabūklai būdavo perlydomi, iš jų liejamos „savos“ patrankos. Iš Gdansko atvežtoje patrankoje dalis išlieto Radvilų herbo yra nuskelta. Specialistų manymu, galbūt taip buvo bandoma nuslėpti pabūklo kilmę. Be to, nemažai patrankų virto Švedijos karo vadų skulptūromis.
Apie patrankos kelionę į Lietuvą trumpai papasakojo muziejininkė Lina Kuncytė.
Po kalbų visus susirinkusius muziejininkai pakvietė į pirmojo aukšto ekspozicijų salę. Čia smalsuolių laukė ne tik patranka, bet ir to laikmečio rūbais bei ginklais pasipuošęs artileristas – puškorius. Vyras stovėjo taip sustingęs, kad dalis lankytojų pradžiai jį palaikė vaškine figūra. Buvo ir simbolinis patrankos šūvis, tiesa, virtualus. Jį edukaciniame stende atliko muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius.
Tai tiek liko Radvilų arsenalo. Vienintelė viltis jį papildyti – Rygos įlankoje prieš 400 metų nuskendę švedų laivai. Žinant, kokie dabar glaudūs biržiečių ekonominiai ir kultūriniai ryšiai su Ryga, reikia viltis, jog atsiras mecenatų, kurie Biržų labui finansuos archeologines paieškas jūroje, o radiniais papildys krašto muziejaus ekspozicijas.
