Vis dar ūkininkų turgumi vadinamoje turgavietėje šeštadienį staiga sugedusi vartų atidarymo sistema sukėlė sąmyšį. Kilo pasipiktinimas ir naujųjų sklypo šeimininkų iš „Maxima“ dukterinės įmonės tvarka, ir turgaus į savo rankas neperimančia Biržų rajono valdžia.
Į turgų veržėsi per tvoras?
Penktą valandą turgaus vartai buvo atidaryti, pro juos į turgavietę važiavo ir išsipirktose vietose kūrėsi prekeiviai. Tačiau sklandus judėjimas pro automatika valdomus vartus netikėtai baigėsi. Trumpam sutriko vartų atvėrimo sistema. Tai prilygo kone sprogimui. Skambėjo riksmai, telefonai, žmonės į turgų veržėsi per tvoras.
Taip pasakojo prekeiviai, 7 valandą sutikti ramiai prekiaujantys įprastose vietose. Gerokai anksčiau per tvoras esą lipę nekantraujantys pirkėjai, o JIE (taip įvardijami turgaus valdytojai) net nesugebėję greitai atidaryti vartų nuo J. Bielinio gatvės pusės.
„Kai į turgų su prekėmis ir produkcija mašinos važiavo iš gatvės, vartai atsidarinėjo sklandžiai.
Kai ėmė važiuoti iš kitos pusės, sugedo sistema. Bet greitai viską sutvarkė“, – pasakojo ŠR kalbinti turgavietėje dirbantys prekeiviai.
Prie administracinio pastato stovėję žmonės aiškinosi apmokėjimo sistemos ir vietų rezervavimo detales. Apie tai kantriai ir suprantamai aiškino UAB „Ceilonas“ atstovu prisistatęs turgavietės administratorius Arturas Mazurkevičius. Sakė, kad jis ne vietinis, tačiau pastaruoju metu Biržuose gyvenantis žmogus.
„Čia – Biržai“
Nuolat prie A. Mazurkevičiaus prieinantys prekeiviai aiškinosi jiems rūpimus dalykus. Turgvietės administracijos atstovas dėmesio skyrė visiems klausinėtojams, sakė, kad kontaktai dėl apmokėjimo ar vartų atidarymo yra paskelbti ant vartų.
Ne visi prekeiviai turėjo kantrybės girdėti, ką aiškina administratorius. Ypač dėl A. Mazurkevičiaus argumentų, jog stengiamasi įvesti nors minimalią tvarką.
„Jokios tvarkos jūs čia nepadarysite. Čia yra Biržai“. Tai turgaus prekiautojo frazė, ištarta UAB „Ceilonas“ valdomos ūkininkų turgavietės atstovui p. Arturui. Šis bandė ramiai kalbėti toliau, klausinėjo prekybininko nuomonės bei siūlymų.
„Ir iš viso, kodėl tuos vartus nuo baltos vaistinės pusės JIE uždarė? Tai ką, nebus galima ne tik įvažiuoti, bet ir įeiti?“ – piktinosi prekybininkas. Jam nepatiko ir tai, kad kelias prekybos vietas išsipirkus negalima prie jų statyti automobilio nemokamai.
Nepatiko prekiautojams, kad tuščioje turgaus erdvėje negalima laikyti nei prekeivių, nei pirkėjų automobilių, jais įvažiavus iš J. Bielinio gatvės.
A. Mazurkevičiui aiškinant, kad nekontroliuojamas įvažiavimas ardys bandymą įvesti tvarką, dar sykį pasigirdo, kad čia yra Biržai ir jokios tvarkos negalima tikėtis. Esą viskas daug geriau yra Pasvalyje, net Vabalninke.
Kiti prekiautojai pavyzdžiu nurodė Kazlų Rūdą, kur turgų valdo Savivaldybė. Esą Biržuose taip pat galėtų būti. Ir turgui tinkama vieta – tik Biržų senamiestis, nes žmonėms arčiau.
„Niekas už miesto nevažiuos. Turgus turi būti tik centre. Juk miesto istorija rodo, kad J. Janonio aikštėje krautuvėlių buvo pilna ir arklių“, – kalbėjo želdiniais prekiaujanti moteris. Anot jos, turgaus reikalus į savo rankas turinti imti rajono valdžia.
Džiaugėsi pokyčiais ir galimybe dirbti
„Man tai viskas gerai – ir vieta pažymėta, ir grūstinių aplinkui nėra. Visiems vietos yra, tik dirbkime ir džiaukimės“, – kalbėjo savo ūkio produkcija ne vienus metus turguje prekiaujantis vyras. Jam pritarė ir moteriškė, ką tik dar sykį išsiaiškinusi naujas prekybos tvarkos detales.
„Ir iš anksto vietas keliems mėnesiams rezervuoti galima, ir toje pačioje vietoje prekiauti, ir kainos nepakilo“, – į pokalbį įsiterpė turguje dirbantis rajono gyventojas.
„Su vartais ar dėl vietų rezervacijos klaidos – visko gali nutikti. Bet čia ne problemos – tegu tik didesnių bėdų nebūna“, – pritarė kitas pokalbio dalyvis.
Pro šalį einantys pirkėjai stebėjosi, kodėl nepatenkinti prekiautojai. Esą visiems vietos užtenka, niekas iš turgaus nevaro, tai kodėl reikia nuolat skųstis ar norėti kažkokių garantijų „ateičiai“.
„Verslui taip pat niekas jokių garantijų neduoda. Mes patys turime įvertinti rizikas, kaip neprarasti darbo vietų ir investicijų. Nieko ir niekas negauna už nieką. Visur yra rizika, sunkumai ir nuostoliai kartais neišvengiami“, – sakė daug jėgų ir rizikos reikalaujantį maitinimo verslą bei niekingai mažai atostogų turinti moteris.
