Kapavietę sutvarkyti planavęs biržietis atsidūrė aklavietėje susidūręs su nelengvai suvokiamais reikalavimais. Juos iškėlusi seniūnė galiausiai pati pradėjo gydytis, kapo klausimą perdavusi vertinti ir galimo nusižengimo ieškoti už viešąją tvarką atsakingam savivaldybės skyriui. Pradėti darbai kapinėse sustojo, meistrai ėmėsi kitų užsakymų, o kantrybės netekęs žmogus atėjo į redakciją. Norėjo papasakoti, ką tenka išgyventi susidūrus su valdišku požiūriu į gyvuosius.
Leidimą turi, o darbų tęsti negali
Biržietis Virgilijus Kregždė turi užsienyje gyvenančio pažįstamo žmogaus įgaliojimą tvarkyti visus su nuosavybe susijusius reikalus, atstovauti įgaliojimą suteikusiam asmeniui visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose, tarp jų ir Biržų rajono savivaldybėje bei jos skyriuose.
2022 metų lapkritį suteiktas ir notaro patvirtintas įgaliojimas išduotas dešimčiai metų – iki 2032 metų lapkričio.
Tokį dokumentą turintis V. Kregždė ėmėsi organizuoti kapavietės tvarkymą senosiose Pabiržės kapinėse. Tą atlieka užsienyje gyvenančių ir jam įgaliojimus suteikusių žmonių prašymu.
Kapavietės uždengimo akmens plokšte paruošiamuosius darbus pradėję meistrai turėjo juos nutraukti.
Pabiržės seniūnija iš V. Kregždės pareikalavo leidimo darbams.
Pačios seniūnės Vitos Zurbaitės pasirašytas leidimas V. Kregždei duotas rugpjūčio 24 dieną. Dokumentu leidžiama „atlikti darbus senosiose Pabiržės kapinėse, Zitos Marinskienės ir Ovaltų kapavietėje pagal pateiktą 2023 08 24 prašymą“.
Seniūnė užrašė ir 6 punktus su privalomais nurodymais „veiklos subjektui“. Tarp jų – išlaikyti tarpus tarp kaimyninių kapaviečių bei nurodymas, kad klojamos plytelės užimtų tik pusę bendro tako ploto ir nebūtų iškilusios virš grunto.
Tai reiškia, kad pakilusio cementinio pagrindo tako plytelių klojimui turi nelikti.
V. Kregždė veltui bandė aiškintis su seniūne, sakydamas jai, kad yra pasirengęs viską derinti su gretimos kapavietės tvarkytojais. Prašė leisti tęsti darbus, tačiau seniūnė laikėsi savo – jai, pasak V. Kregždės, norėjosi „dar kažko“, ko niekaip negalėjo suprasti žmogus.
Susitarė susitikti, bet seniūnė nebeatvyko
„Aš nesuprantu, ko seniūnė nori. Kalba, kad šalia esanti kapavietė atsidurs žemiau. Aš jai aiškinu, kad mes sutarę su žmogumi, ką galiu padaryti kaimyninės kapavietės labui. Tą girdi ir žmogus, tvirtinantis seniūnei, kad jis man neturi jokių pretenzijų. Jam esą nereikia ir plytelėmis užkloti viso praėjimo tarp kapaviečių – jis galintis pats atsivežti žemės ir pusę takelio užpilti. Tada seniūnė pareiškia, kad dar nežinia, iš kur jis gaus tos žemės…
Žodžiu, visaip bando žmogui išaiškinti, kad šis nesutiktų su pakelta mano tvarkoma kapaviete ir taku“, – pasakoja V. Kregždė.
Buvę sutarta, kad tas žmogus, seniūnė ir V. Kregždė susitiks dar kartą ir susitars bei surašys susitarimą, tačiau vis atkeliamas susitikimas neįvyko.
Seniūnė atostogavo, o galų gale pasakė, kad dar nežinia, kada grįš į darbą, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Telefonu, pasak V. Kregždės, nebeatsiliepė ir susitikime turėjęs dalyvauti žmogus, tvarkantis kaimyninę kapavietę.
„Matyt, prigąsdintas seniūnės“, – apmaudą liejo pašnekovas, negalintis tęsti darbų, nes seniūnė pagrasinusi nuobauda. Ji pasakiusi, kad gydosi, bus darbe nežinia kada, o visus kapavietės tvarkymo reikalus perdavė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
Pasiūlė išardyti pamatus
„Tai ką man daryti? Užsienyje gyvenantys kapavietės savininkai sako su seniūne bendrausiantys tik per advokatą, nes įžvelgiantys pasityčiojimą iš žmonių“, – kalbėjo praėjusį penktadienį į redakciją ryžęsis ateiti V. Kregždė. Svarbiausia, anot jo, kad seniūnė aiškiai neįvardija, ką jis daro neteisėtai.
„Įsivaizduokite, valstybės tarnautoja tik baksteli koja ir pasako, kad viena ar kita vieta jai nepatinka“, – kalbėjo viltį baigti pradėtus darbus prarandantis žmogus.
Į redakciją jis atėjo rugsėjo 8 dieną. Buvo penktadienis ir dvi savaitės nuo tos dienos, kai vyrui išduotas leidimas kapavietės tvarkymui.
Redakcijos žiniomis, seniūnės darbe jau nebuvo nuo rugpjūčio 28 dienos. Atostogos „persidengusios“ su sveikatos bėdomis.
„Aš turiu nedarbingumo pažymėjimą. Dėl darbų kapinėse skundėsi šalia esančios kapavietės tvarkytojas. Aš nesikabinėju – visa medžiaga perduota Viešosios tvarkos skyriui“, – sakė seniūnė V. Zurbaitė penktadienį ją kalbinusiai ŠR korespondentei.
Pasiteiravus, ką žmogus turėtų daryti norėdamas tęsti darbus, seniūnė atsakė, kad turėtų nuardyti cementinį pagrindą. Ir kad plytelėmis išklotas praėjimas nebūtų pakilęs virš žemės grunto.
„Kaip seniūnijos darbininkai galės pravažiuoti su žoliapjove? Gal reikės ją ant to borto užkelti ar nukelti? Norime įvesti tvarką“, – kalbėjo seniūnė apie senas kapines, kuriose dėl struktūros daugelyje vietų nebent trimeriu šienauti būtų galima. Deja, ir juo, matyt, nedažnai naudojamasi – kapinėse daug styrančių aukštų žolių. Ir tose vietose, kur galėtų laisvai važinėti žoliapjovės.
Viešosios tvarkos skyrius pažeidimų nerado, svarbiausia – žmogiškumas
„Aš neturiu jokių skundų. Su tuo kapą tvarkančiu vyru mes viską esame sutarę žmogiškai. Juk žmogiškumas yra svarbiausia“, – sakė ŠR kalbintas naciūniškis Jonas. Jo prižiūrimi kapeliai yra šalia tvarkomos kapavietės, o seniūnės žmogus tik paklausęs, kokie vyks darbai.
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pirmadienį jau buvo susipažinęs su Pabiržės seniūnės „pateikta medžiaga“ dėl kapavietės Pabiržėje.
Skyriaus vedėjas Ričardas Sabas sakė, kad pažeidimų nerasta, baudų skirti ir kitokių priemonių imtis nėra pagrindo. Žmogus galėsiantis tęsti darbus, apie tai V. Kregždė bus informuotas.
Savivaldybės tarybos patvirtintas kapinių priežiūros tvarkos aprašas draudžia be seniūnijos arba kapinių prižiūrėtojo žinios statyti naujus, išvežti remontuoti kapų statinius.
Tačiau ŠR kalbinti kitų seniūnijų vadovai sakė į privačių asmenų kapų tvarkymo reikalus žiūrintys žmogiškai – jokių formalių reikalavimų, juolab raštu, nekeliantys. Papilio, Nemunėlio Radviliškio seniūnai Renas Čygas ir Giedrius Kubilius laikosi nuomonės, kad su kapų tvarkytojais galima visada tartis, jeigu iškyla kokių nors klausimų. Žmonės ateinantys į
seniūnijas, klausiantys jiems rūpimų dalykų, tad ta pačia proga jiems galima paaiškinti, kad po tvarkybos darbų senų paminklų, antkapių atliekas turėtų išsivežti rangovas.
„Vienaip ar kitaip, kapas yra šeimos nuosavybė. Turėtume džiaugtis, kad kapai tvarkomi. Senos kapavietės užklojimas akmens plokšte – tai ne kokios nors aukštos stelos statymas, kai darbams jau reikėtų leidimo“, – sako Nemunėlio Radviliškio seniūnas G. Kubilius.
Pasak Biržų miesto seniūnės Kristinos Undzėnienės, reikalavimus dėl senosiose kapinėse tvarkomų amžinojo poilsio vietų ir praėjimų tarp jų kelti būtų sudėtinga dėl nusistovėjusios struktūros.
„Derinti kapavietės tvarkymo darbus prašome naujausiose kapinėse laidojamų žmonių artimųjų. Tą darome žmogui atėjus į seniūniją gauti leidimo laidoti. Tada ir paprašome, kad atėjus kapo tvarkymo laikui tuo besirūpinantys žmonės atvyktų pas mus aptarti kapavietės formavimo klausimą“, – sako seniūnė K. Undzėnienė.
