Antradienį Biržų rajono savivaldybėje susitikti su meru ir išsakyti jam savo klausimus bei pageidavimus rinkosi rajono ūkininkai. Tokie susitikimai su rajono vadovais tarpusavio susitarimu yra sutarta daryti du kartus per metus.
Kandidatūra ir melioracija
Į Magdeburgo salę susirinko daugiau nei 30 rajono ūkininkų, dalyvavo juos vienijančių organizacijų – Biržų rajono ūkininkų sąjungos bei Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovai Tadas Micikevičius bei Vaidutė Stankevičienė.
Susitikimo pradžioje V. Stankevičienė dalyvių klausė, ar visi palaiko į žemės ūkio ministrus siūlomo Igno Hofmano kandidatūrą. Prieštaraujančių ar nepritariančių neatsirado, nuspręsta kandidatui išreikšti paramą.
Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius siūlė susitikimą pradėti nuo jam skirtų klausimų, tačiau pradžioje jų užduoti niekas nedrįso. Tad K. Knizikevičius kalbėjo apie gautus raštus, pirmiausia dėl melioracijos projektų rėmimo. Anot mero, Savivaldybė galės pasakyti, kiek ji pajėgi prisidėti prie melioracijos projektų tik tuomet, kai bus formuojamas kitų metų biudžetas. „Šiandien atsakymo nėra, kaip nėra ir kitų metų biudžeto. Aišku, kad biudžetas nemažės, išlaikysime prisidėjimą prie jūsų rengiamų melioracijos projektų, tačiau privalome nepamiršti, kad turime vieną labai svarbų objektą – Astravo užtvanką, kurią turime sutvarkyti. Šis objektas savivaldybės jėgoms yra per didelis, apie tai šnekėsime su naująja Vyriausybe“, – sakė meras. Kalbėta ir apie melioracijos griovių priežiūros programą, kuri reikalinga rajone esantiems 1600 km bendro ilgio melioracijos grioviams.
Nori švęsti
Antras ūkininkų organizacijų raštas Savivaldybei buvo dėl Derliaus šventės. Anot mero, praėjusi šventė buvo tikrai sudėtinga ir plati, kasmet ją tokią pakartoti greičiausiai būtų sunkiai įmanoma. Kitais metais ji greičiausiai bus kuklesnė. Anot V. Stankevičienės, šiais metais Savivaldybė šventei skyrė daugiau lėšų, tačiau prisidėjo ir rėmėjai. Pasak moters, renginys buvo įspūdingas, tokio renginio nėra buvę šalies mastu, ir būtų gerai, kad jis turėtų tęstinumą. Patys ūkininkai Linkevičiai, kurių sodyboje ši šventė vyko, neatsisako jos tęsti. Anot kalbėtojos, būtų gerai, kad Savivaldybė bent nesumažintų finansavimo, o ūkininkų organizacijos susitartų, kokios formos ši šventė galėtų vykti. Meras pritarė, tačiau pageidavo, kad ūkininkų sąjunga ir žemdirbių asociacija skirtų daugiau žmonių organizaciniam šventės ruošimui.
Mat Savivaldybės administracija negali skirti tiek laiko ir žmonių šventės rengimui, kaip buvo šiais metais.
Šiukšlės – jautri tema
Šiukšlių tvarkymo klausimas mūsų rajone ypač jautrus dalykas, todėl nenuostabu, kad susirinkusi auditorija kaipmat atkuto, išgirdusi mero K. Knizikevičiaus samprotavimus apie nuo kitų metų besikeičiantį atliekų tvarkymą. Anot mero, pasikeitus teisiniams dokumentams, ūkininkams nebelieka atliekų rinkliavos už pastatų plotą, atsiranda mokestis už žemės ūkio paskirties objektus. Mero nuomone, problema yra tų objektų dydis. Tarkime, vienas ūkininkas turi sandėliavimo objektą 100 m2, o kitas 2000 m2. Tačiau abu mokės už juos vienodai.
K. Knizikevičius svarstė, kad tokia metodika neteisinga mažųjų ūkininkų atžvilgiu, kurie turės mokėti tiek pat kaip didieji. Meras sakė norintis išgirsti susirinkusiųjų nuomonę, nes artimiausiame Tarybos posėdyje bus svarstomi šio mokesčio dydžiai. „Galvojame apie jų diferencijavimą, kad mažų objektų savininkai mokėtų mažiau, didelių – daugiau“, – sakė meras.
Pirmiausia dalyviams kilo klausimas, apie kokias šiukšles kalbama. „Man įdomu, kokios dar šiukšlės bus iš mano sandėlio? Už chemikalų talpyklas ar trąšų maišus mes mokame, samdome ir išvežame. Su padangomis tas pats. Kur tos šiukšlės susidaro? Kokia suma bus už pastatą, kaip vienetą?“ – klausė T. Micikevičius.
Jam antrino V. Stankevičienė: „Žemės ūkio paskirties pastatai šiukšlių negamina. Suma už objektą turi būti įvertinta objektyviai, kainą norėtume žinoti dabar“.
Daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais
Meras sakė apie sumas dabar atsakyti negalįs, nes svarstoma bus tik gruodžio pabaigoje. Kaip pavyzdį jis pateikė Pasvalio savivaldybės sprendimą, kur mokestis diferencijuotas ir suskirstytas į keturias kategorijas pagal objekto plotą.
Į diskusiją įsijungė ir kiti susitikimo dalyviai. Ūkininkai svarstė, kaip bus vertinami vieni ar kiti jų statiniai, kodėl mokestis neskaičiuojamas pagal išvežamų atliekų svorį. Kitiems atrodė, kad mokesčio diferencijavimas yra visiškai nereikalingas. „Realiai mes kalbame apie buitines ir maisto atliekas, nes kitas gamybines atliekas mes tvarkome pagal egzistuojančius reikalavimus. Koks skirtumas, koks objekto plotas – 30 ar 3000 kvadratų, jei ten dirba ir valgo vienas žmogus? Šiukšlių nuo to nei daugiau, nei mažiau“, – pastebėjo ūkininkas Audrius Stačkūnas.
Diskusiją galiausiai apramino ir geriausiai situaciją apibendrino ūkininkas Romualdas Armonas: „Be reikalo šį klausimą mes rišame prie šiukšlių. Apie jokias šiukšles čia nekalbama, tai yra solidarumo mokestis, kad būtų padengtos šiukšlių išvežimo sąnaudos. Jei nesakytų, kad čia šiukšlių mokesčiai, žmogui būtų lengviau. Dabar tą mokestį reikia mokėti, šiukšlių nėra, ir visi žino, kad čia kaip ir apgaulė. Reikia tiesiai sakyti, kad tai solidarumo mokestis šiukšlių išvežimo nuostoliams padengti. Tada bent žinai, už ką iš tiesų tu moki.“
Tačiau ar skaičiuoti mokestį pagal objektų skaičių, ar diferencijuoti jo dydį priklausomai nuo ploto, o gal mokėti pagal išvežamų šiukšlių svorį – dėl šito sutarta nebuvo. Nuspręsta artimiausiu laiku organizuoti Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro ir ūkininkų atstovų susitikimą, kuriame atliekų tvarkytojai detaliau išaiškintų kainodarą ir galimus variantus.
Nuo kelių iki bebrų
Diskusija apie atliekas sujudino auditoriją ir atrišo klausimų maišelį. Jų spektras buvo platus – nuo kelių ir apvažiavimų iki bebrų ir stirnų. Kaip visada, dalies problemų sprendimui Savivaldybė neturi priemonių ar svertų – tai dalykai, susiję su AB „Via Lietuva“ priežiūroje esančiais keliais. Anot K. Knizikevičiaus, kartais dėl dešimčių ar šimtų metrų kelio susiklosto anekdotiškos situacijos, kai sprendimai paskęsta šios didžiulės biurokratinės organizacijos gniaužtuose. Žvyrkelių tvarkymo ir asfaltavimo darbus stabdo lėšų stygius, nors meras tikisi, jog nauja Vyriausybė ras papildomų pinigų šiai bėdai greičiau spręsti.
Kalbėta ir apie mažesnius, bet daugumai aktualius dalykus – Registrų centro padalinį Biržuose, vaikų maitinimą darželiuose ir mokyklose, net „Lidl“ prekybos centro atėjimą. Kiek daugiau ginčų sulaukė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris, pasak V. Stankevičienės, yra vienas didžiausių Lietuvoje. Visas šis mokestis patenka į Savivaldybės biudžetą, todėl, anot ūkininkės, reikia pabrėžti, kad Biržų ūkininkai vieni didžiausių savo Savivaldybės biudžeto rėmėjų.
Ūkininkai skirstėsi, sutarę vėl susitikti pavasarį. Panašu, kad klausimų ratas rajono vadovams bus toks pat platus, kaip ir žiemos pradžioje.
