Biržietis fotografas Laimonas Šepetys pastarąją savaitę užfiksavo šalyje itin retą reiškinį – šiaurės pašvaistę.
Fotografas ją užfiksavo praėjusio šeštadienio naktį netoli Gulbinų tvenkinio.
„Pašvaistė buvo gan stipri, bet dangus nedėkingas… Matėsi tik rausva pašvaistė“, – sakė fotografas.
Jis nesigaili, kad miegą iškeitė į šalimą lauke, nes gautas rezultatas pranoko lūkesčius.
Tą naktį jis pašvaistę „gaudė“ su kolegomis Mariumi Šapranausku ir Tomu Vasiliausku.
Kai pašvaistę „gaudydavo“ vienas, važiuodavo į atviresnius laukus, netoli gyvenamosios vietos. Šįkart nuvyko prie tvenkinio.
Praėjusiais metais L. Šepečiui šio gamtos reiškinio lyg ir nepavyko pagauti. Bet šiaip vos ne kasmet jų „pasirenka“.
Tarkim, 2015 metais šiaurės pašvaistę užfiksavo prie Nemunėlio.
„Nors plika akim matoma rausva, o jei stipresnė – žalsva pašvaistė, bet fotoaparatu su 20-30 sekundžių išlaikymu pasirodo visas grožis. Per objektyvą pamatai tai, ko plika akimi nesimato“,- sakė fotografas.
Biržietis meteorologas Bronius Medinis sakė, kad išvysti šiaurės pašvaistę Lietuvoje – vienas retesnių atvejų.
„Tai ne kasmet pasitaiko, nes rudenį dažniausiai būna dangus apniukęs“, – sakė B. Medinis.
Šiaurės pašvaistės dažniausiai pasirodo spalio – lapkričio mėnesiais, kai būna saulės audros. Ir dažniausiai šiaurės Lietuvoje.
Taip sutapo, kad pastarosiomis dienomis, kai siautė saulės audros, buvo giedras dangus. Todėl ir pašvaistę pavyko pamatyti.
Šiaurės pašvaistė – poliariniams regionams būdingas, Saulės vėjo sukeltas viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas planetose, kurios turi magnetosferą.
