Kai kuriems gyventojams kyla įtarimų, ar rajono „grietinėlė“ nesišildo „valdiška“ mediena.
Medžių pjovimą organizuoja seniūnijos
„Malkos labai brangios ir dauguma šalies gyventojų prašo kompensacijų šildymui. O kur dingsta mūsų visų biržiečiu malkos? Savivaldybė skelbia, kaip pjaunami medžiai ir, aišku, už tas paslaugas apmokama iš biudžeto lėšų. O kur jie visi dingsta tie medžiai? Ar patys savivaldybės atstovai kūrenasi nemokamom malkom? Ar aprūpinami piliečiai ar darželiai? Manau, šiais laikais tai visiems rūpimas klausimas. Ar grietinėlė nesikūrena mūsų malkom?“ – tokį klausimą į redakciją atsiuntė Karoliu prisistatęs biržietis.
Pakilus kuro kainoms kai kurie gyventojai ne tik prašo kompensacijų. Kiti siekia sutaupyti, prašydami leisti jiems pasimalkauti valdiškuose plotuose.
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus kraštovaizdžio specialistė Justina Micikevičienė sakė, kad anksčiau būdavo gyventojams leidžiama pasimalkauti valstybinėje žemėje, suderinus su savivaldybe. Dabar želdinių priežiūra, jų tvarkymas organizuojamas tik seniūnijose. Ir leidimai pjauti medžius išduodami tik seniūnijoms.
Prašo leisti pasimalkauti
Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas sakė, kad nupjauta mediena atiduodama Papilio vaikų dienos centrui, bendruomenėms, vienišiems, neįgaliems asmenims.
Prie seniūnijos pastato yra atvežta ir gerų pušų. Jos ateityje gali būti panaudotos suoliukams pagaminti ir viešose vietose pastatyti.
„Pastaruoju metu sulaukiu daug prašymų leisti tvarkyti valstybinėje žemėje šabakštynus, pasivalyti pagriovius. Seniau šiukšlių niekas nenorėdavo, o dabar, kai malkos pabrango, visi nori“, – kalbėjo R. Čygas.
Lieka rangovui
Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė sakė, kad yra pasirašyta sutartis su UAB „Liutera“. Visa mieste nupjauta mediena pagal sutartį lieka rangovui. Jie sutvarko ir likusias nuo pjovimo šiukšles, ir pasiima medieną.
Jei kokią šaką nupjauna seniūnija, medieną palieka laužams ar pliažuose pastatytoms kepsninėms.
Pusę atiduoda mokyklai
Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius sakė, kad per metus iš valdiškų plotų prikerta apie 10 priekabų malkų. Pusė jų nuvežama į mokyklą – vykdo mokyklos prašymą aprūpinti mediena. Mat kai oro temperatūra viršija 15 laipsnių šalčio, nebeužtenka vieno granulinio katilo pastatams šildyti, todėl naudojamas ir antras, kūrenamas kietu kuru.
Nupjauta mediena sandėliuojama prie seniūnijos, nes ja šildomas seniūnijos garažas. Seniau seniūnija malkų buvo davusi Onos Milienės senelių globos namams, Pučiakalnės ir Suosto kaimo bendruomenėms.
Tiesa, kai kurių medžių negali nupjauti patys seniūnijos darbininkai, tuomet reikia samdyti aukštalipius.
„Išleidžiame per metus 3000 eurų ir nuleidžiame 10 medžių. Tik tiek. O kai krūmus pjauname, jau kitos sąnaudos“, – apie sudėtingą ir brangiai kainuojančią veiklą kalbėjo seniūnas.
Iš geresnės medienos yra išpjaunamos lentelės, suoliukai.
G. Kubilius mano, kad gyventojai, manantys, jog seniūnija medieną kur nors „ištaško“ ar pasidalina, gali atvykti į vietą ir patys ją skaičiuoti.
Užkuria ir laužus
Pačeriaukštės seniūnijos seniūnas Aurimas Frankas sakė, kad seniūnijos teritorijoje nupjauta mediena kūrenamas seniūnijos administracinis pastatas, kultūros centro salė bei bendruomenės patalpos. Pagal poreikį duodama malkų Juostaviečių, Smilgių ir Pasvaliečių kaimo bendruomenėms.
Iš gero medžio seniūnija pagamino lieptelį per Pačeriaukštės tvenkinį. Dalis medienos naudojama seniūnijos bendruomenių kiemeliams įrengti per įvairias šventes.
Tenka sukrauti ir Joninių bei Užgavėnių laužus.
„Iš principo visa nupjauta mediena yra tinkama tik kurui. Medžiai ir krūmai kertami iš pakelių, kapinių, skverų, pasienio zonos“, – pasakojo A.Frankas.
Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Zurbaitė sakė, kad visos nupjaunamos malkos keliauja į seniūnijos kiemą. Jos niekam nedalinamos.
„Dalis malkų nuvežama į Gulbinų poilsiavietę ir tai pasiteisino, nes dabar poilsiautojai iš suoliukų nebeišlupa kokios lentos kūrenimui“, – sakė V. Zurbaitė.
Nė vienas neturi leidimo
Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas apgailestavo dėl naujos valstybės politikos, kad medžius pjaunantys darbininkai turi būti išėję kursus ir turėti specialų pažymėjimą. Šiuo metu seniūnijoje nėra nė vieno tokio darbininko.
„Mes tik aukštalipius galime samdyti ir krūmus savo jėgomis pjauti. Praėjusiais metais vieną medį nugenėjau, tris nupjoviau ir aukštalipiams sumokėjau per 1000 eurų“, – kalbėjo seniūnas.
Nupjautų medžių mediena daugiausia atiduodama bendruomenėms. Jei koks medis nuvirsta ginčytinoje vietoje – tarkim, prie kelio ir privataus sklypo ribos, klausiama sodybos savininko, ar jis sutvarkys medieną. Jei žmogus sutinka, jam leidžiama ją susitvarkyti ir pasiimti.
Tiesa, pasak seniūno, dažniausiai tik atrodo, kad mediena bus tinkama kūrenti. Medis atrodo didelis, o kai nupjauna, neretai paaiškėja, kad kūrenti beveik nėra ko…
Yra buvę atvejų, kai žmonės gerus nuvirtusius medžius pastebi ir susitvarko be leidimo. Tarkim, Šlepščių kaime nuvirto uosis, tai po nakties jo jau neberado.
Mediena užpajamuojama
Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis sakė, kad malkos yra užpajamuojamos ir kas mėnesį nurašomos. Tad bet kur jos nuklysti negali.
Nupjauta mediena yra naudojama seniūnijos reikmėms. Ja kūrenama seniūnija ir jos pastatai, anksčiau – ir pirtis.
„Su savo problemomis susidorojame ūkio būdu, nes aukštalipius samdyti labai brangu. Ir gyventojams pasimalkauti neleidžiame, nes to neleidžia įstatymai“, – sakė L. Braždžionis.
Parovėjos seniūnijos seniūnės pavaduotojas Edis Trapikas sakė, kad nupjauta mediena užpajamuojama ir pigiai paruoštomis malkomis kūrenamas seniūnijos pastatas.
