Gyvenimas po pasaulio pabaigos kaip ir neturėtų egzistuoti ir dominti, tačiau vis tiek smalsu, kas ten bus. Toks paradoksalus klausimas greičiausiai kamavo ne vieną susitikimo dalyvį, atėjusį į Seimo nario Mato Maldeikio knygos „Pasaulio pabaigos istorija“ pristatymą Biržų tvirtovės arsenalo salėje.
Laukiantys apokalipsės vaizdų buvo kiek nuvilti. M. Maldeikis nekalbėjo apie išdegintą, radioaktyvią žemę ir vandenis, branduolinę žiemą ar mirtiną žmonijai virusą. Jo knygoje kalbama apie tai, kad pasaulinei tvarkai, pagal kurią gyveno pasaulis po Antrojo pasaulinio karo, ateina galas. Iš esmės autorius sako, kad atėjo mums pažįstamo pasaulio pabaigos laikai, ir norom nenorom teks išeiti iš komforto zonos, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.
Breton Vudsas
Dabartinės pasaulio tvarkos pradžia M. Maldeikis laiko 1944 metų vasarą JAV, Breton Vudso miestelyje, įvykusią tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvavo 730 delegatų iš 44 pasaulio šalių. Iš esmės buvo svarstoma, kaip sutvarkyti pasaulio ekonomiką pasibaigus karui. Čia buvo kuriama taisyklių sistema, institucijos ir procedūros tarptautinės monetarinės sistemos reguliavimui. Anot Breton Vudso sistemos vyriausiojo architekto Harry Dexter White, „aukšto lygio ekonominio bendradarbiavimo nebuvimas tarp lyderiaujančių šalių… neišvengiamai baigsis ekonominėmis priešpriešomis, kurios savo ruožtu taps plataus masto karinių konfliktų pradžia“. Dominuojantys žaidėjai šioje konferencijoje buvo JAV ir Didžioji Britanija, turėjusios kiek skirtingus požiūrius, bet galiausiai laimėjo JAV siūlomas modelis. Viena svarbiausių Breton Vudso konferencijos metu įkurtų organizacijų buvo Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas. Šios organizacijos tapo veiksmingomis jau 1946 m., pakankamam šalių skaičiui ratifikavus susitarimą. Sovietų Sąjunga aktyviai dalyvavo konferencijos diskusijose, teikė pasiūlymus, bet galutinių dokumentų nepasirašė, taip akivaizdžiai parodydama, kad nesutinka su naująja pasaulio tvarka.
M. Maldeikis kalbėjo apie pokarinį ekonominį proveržį, kuris dažnai apibūdinamas žodžiu „stebuklas”. Anot autoriaus, jokio ekonominio stebuklo Vokietijoje, Japonijoje ar Taivanyje nebuvo – tiesiog suveikė naujoji pasaulio ekonominė tvarka. Būtina paminėti, kad sėkmę lėmė ir JAV karinė galia, kuri užtikrino laisvojo pasaulio gynybinį skėtį Šaltojo karo vėjuose.
Įžengus į naują priešpriešą
M. Maldeikis minėjo ir apie dalykus, kurie ėmė keisti bei transformuoti liberaliosios demokratijos pasaulį. Dolerio ir aukso kainos fiksuoto santykio panaikinimas, infliacija, akcijų biržų griūtis, Margaret Thatcher ir Ronaldo Reigano ekonominės politikos, suformavusios neoliberalizmo ideologiją, buvo pirmieji rimti įtrūkimai egzistuojančioje pasaulio tvarkoje.
Naivus tikėjimas, kad Kiniją ir Rusiją integravus į Vakarų ekonominę ir institucinę sistemą bei davus joms prieigą prie kapitalo ir technologijų, šios šalys pasuks liberaliosios demokratijos keliu, žlugo. Priešingai, Rusija ir Kinija pradėjo ginkluotis prieš Vakarus pastarųjų sąskaita. Vakarų politikai pražiopsojo momentą, kada padėtį dar buvo galima suvaldyti – autokratiniai režimai palaipsniui transformavosi į korumpuotas totalitarines visuomenes. Kinijos siekis tapti dominuojančia technologijų ir gamybos supergalia ir taip įtvirtinti savo pasaulio tvarką jau nieko nestebina. Vakarų pergalė prieš komunistus nebuvo pergalė prieš Rusijos imperiją, ji nepaveikė rusų ir jų pavergtų tautų imperinio mąstymo. Su tankais ir brutaliu žiaurumu į pasaulio istoriją Rusijos imperija sugrįžta. Pasak M. Maldeikio, praėjus vos 30 metų nuo tariamos pergalės Šaltajame kare, lyderiaudami visose frontuose, dabar Vakarai rizikuoja pralaimėti karą.
Karas dėl žmonių protų
Anot A. Maldeikio, lengvų atsakymų ir kelių neverta ieškoti. Tikėtina, kad stiprės autokratinės tendencijos, ypač Azijos regione. Vis daugiau politinių dividendų rinks įvairūs politikos populistai. Aštrės kova dėl retųjų išteklių, reikalingų aukštųjų technologijų gaminiams. Naujoji kova už demokratiją nėra panaši į Šaltąjį karą, nes čia nėra aiškiai regimos pusių takoskyros. Šio karo fronto linija eina mąstančio žmogaus galvoje, nesvarbu, kur jis gyvena ir kokiai socialinei klasei ar grupei priklauso. Kurią pusę jis renkasi, išduoda atsakymas į klausimus, kas jam yra bendruomenė ir valstybė, laisvė ir saviraiška. Knygos autorius kalbėjo apie Kinijoje ir Rusijoje suformuotus dominuojančius visuomenės minties naratyvus, ideologijas, kuriomis maitinamas toks imperinis mąstymas, bei kitokias Europos Sąjungos minties ištakas. Anot M. Maldeikio, jei Lietuva nori išlikti suverenia užsienio politikos žaidėja, jai gyvybiškai svarbu palaikyti demokratijas, kitaip tariant, remtis vertybine politika.
Ar spėsime atsibusti
Apibendrinant, kas buvo išgirsta susitikime, kokie buvo auditorijos klausimai autoriui bei perskaitytos knygos mintis, labai teisinga atrodo rašytojo Aido Puklevičiaus pastaba, jog tai „labai laiku pasirodęs trumpas ir tikslus naujausios mūsų laikų istorijos pasakojimas“. Bėda ta, kad apie Lietuvos ir mūsų vietą naujajame ateities pasaulyje kol kas negirdėti jokių rimtesnių diskusijų ar studijų.
Trūksta kvalifikuotos diskusijos, knygų ir straipsnių, kur būtų kalbama apie mūsų valstybės vietą pasaulyje, mąstant apie tuos ateities iššūkius ir klausimus, kurie keliami M. Maldeikio knygoje. Ir neaišku, ar beturime tam laiko.
