Penktadienio popietė Vlado Jakubėno muzikos mokykloje šventiška – buvę kolegos, buvę mokiniai laukia atvykstant buvusio direktoriaus, Mokytojo Juozo Puplauskio. Proga susitikti – Mokytojo jubiliejus.
O gerbiamas Jubiliatas, sūnaus Dariaus lydimas, jau kopia mokyklos laiptais. Gal kiek atsargiau, nei kasdien jais kopdavo visus keturiasdešimt dvejus darbo mokykloje metus. Bet labai laukiamas, koks buvo laukiamas ir savo darbo mokykloje metais. Mylimas mokinių, gerbiamas kolegų ir kitų darbuotojų. J. Puplauskis su visais sveikinasi apsikabindamas, prisimindamas brangiausias bendravimo akimirkas. Susitikimų toną šypsena praskaidrina Darius Puplauskis, suradęs medvaržčio galvutę, kuri kažkada įsikibusi į jo kelnes. Juk ir tada, kai Mokytojo sūnus buvo mokinys, ir šiandien, nors barami ir draudžiami, mokiniai mėgsta pačiuožti senųjų laiptų turėklais. Šypsosi ir vyresnysis Puplauskis – negi suskaičiuosi, kiek išdaigų yra prikrėtę mokiniai per keturis dešimtmečius…
Mokyklos salė pasipuošusi susitikimui. Šiandien gražiausi žodžiai, nuoširdžiausi linkėjimai skirti Mokytojui Juozui. Salėje – dabartiniai mokytojai, kurie labai gerai prisimena Mokytojo pamokas, o vėliau – kolegiškus patarimus.
Pirmoji jubiliatą pasveikina direktorė Edita Timukienė. Nors dabartinei direktorei neteko dirbti kartu su Juozu Puplauskiu, prisiminimai klaidžioja mokykloje, žavi nuoširdžia meile ir pagarba Mokytojui. Šiltus žodžius taria akordeono mokytojos Violeta Čėrkienė ir Ala Fetingienė – mokytojas Juozas akordeono paslaptis atskleidė ne vienai mokinių kartai. Tad ir šiandieninių jaunųjų akordeonininkų Eriko bei Petro atliekama muzika skiriama Jubiliatui. Mokytojas Pranas Dapšauskas vietoj gėlių irgi atnešė muzikinę dovaną.
Daug linkėjimų, daug nuoširdžių padėkos žodžių. Prisiminimuose – ir buvusio direktoriaus išmintis, ir atlaidumas, žmogiškas klaidų supratimas. O buvusiems mokiniams labai įstrigusios Mokytojo dėstomos muzikos istorijos pamokos, jo įskiepyta meilė muzikai, kultūrai. Mokinė Jautra vėliau pasakys: jei ne Mokytojas, nebūtų tapusi kultūros darbuotoja, jis paskatino rinktis kelią, kuris Jautrai yra labai artimas.
O dabar – žodis jubiliatui. Juozas Puplauskis prisimena, kokia buvo mokykla, kai prieš šešis dešimtmečius joje pradėjo dirbti. Salės nebuvo, scenos nebuvo, klasių trūko. Mokytojai mokinius mokė ir koridoriuose. O kai buvo rengiama salė, darbininkai ilgai vargo, norėdami išmontuoti didžiulius seifus, buvusius dabartinėje scenoje. Bedirbdami taip „pavargdavo“, kad kojos linkdavusios… Bet, pasakoja Mokytojas, šioje salėje, šioje scenoje vyko įspūdingi renginiai: koncertai, susitikimai su žinomiausiais Lietuvos kompozitoriais. Čia skambėjo tiek puikios profesionalių atlikėjų muzikos, čia grojo kelios biržiečių kartos. Nesvarbu, kad ne visi mokiniai tapo muzikantais, daugelis rinkosi kitas profesijas. „Net turim arkivyskupą“, – savo mokiniu Lionginu Virbalu pasidžiaugia Mokytojas. Prisilietę prie muzikos žmonės jau tampa kitokie, įsitikinęs J. Puplauskis, tad muzikos mokykla savo mokinius lydėjo į gerumo, meilės kelią.
Juozas Puplauskis linki: nieko nėra prasmingesnio už mokytojo darbą, džiaukitės ir didžiuokitės ugdydami vaikus, vesdami juos muzikos, meno pažinimo keliu.
Tostas už gražų jubiliejų ir jaunatvišką Jubiliatą, gėlės ir nuotrauka atminimui. „Ilgiausių metų“ Mokytojui jau sugiedotas, oficialios kalbos pasakytos. Pokalbiai, prisiminimai – jų tokia daugybė – persikelia prie kavos puodelio, gimtadienio torto. Su švente, mielas Mokytojau Juozai!
Šventė baigiasi, bet ji persikelia į mokyklos facebook tinklą. O reportažo komentaruose – šilčiausi žodžiai Mokytojui Juozui…
Erika: Niekada nepamiršiu, su kokia meile mums, visai dar vaikams, kalbėjo apie muziką. Nuostabus mokytojas!
Andrius: Sveikinimai ir pagarba! Iki šiol atsimenu jo sakytą kalbą išleistuvių metu.
Orinta: Nuoširdžiausi sveikinimai, puikus pedagogas, direktorius ir žmogus, gražūs prisiminimai iš muzikos istorijos pamokų.
Lina: Kokio didelio pašaukimo Mokytojas Juozas! Tik dabar supratau, kad muzikos keliu nuėjau į savo profesiją palydėta ne tik puikių fortepijono mokytojų Dalios Bukienės ir Romos Butkevičienės, bet susidomėjimas muzikos magija mane patraukė būtent mokytojo Juozo paskata, kai būdama mažytė atsidurdavau Miškų ūkio salėje, kur dainuodavo mano tėvelis kolektyve, vadovaujant gerb. Juozui. Kaip jis mokėdavo pagirti ir pastebėdavo tą mano susidomėjimą! Jis pirmas pamokė groti pianinu ir leisdavo po tų repeticijų pasilikti salėje ir pagroti juodai baltais klavišais! Va tada ir buvo magija, nuvedusi dar darželio paskutinėje grupėje į muzikos mokyklą…
Ilgiausių metų mokytojui Juozui Puplauskiui ir visai Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos bendruomenei!
